Norite tapti laimingesne, sveikesne? Ar kada nors jautėte, kad jus valdo stresas, nerimas, depresija ar pyktis? Ar dažnai elgiatės impulsyviai, darote ar sakote tai, ko, žinote, neturėtumėte daryti, ir vėliau gailitės? O gal jaučiatės atitrūkę nuo savo jausmų ir emociškai apatiškos? Visa tai gali būti ženklai, kad jums reikia dirbti ties emocinio intelekto (EQ) ugdymu.

Išmokusios kontroliuoti stresą ir emocijas, ne tik pagerinsite bendravimą su kitais, bet ir galėsite išlipti iš „emocijų bangos", išlyginti nuotaikų svyravimus ir subalansuoti savo gyvenimą. Šis įrankių rinkinys parodys, kaip tai padaryti. Emocinio intelekto įrankių rinkinys yra nuoseklus vadovas, kuris gali padėti jums:

  • Pakeisti save žalojančias nuotaikas ir požiūrį.
  • Greitai valdyti stresą ir nerimą.
  • Palaikyti ryšį su tuo, ką jaučiate ir galvojate.
  • Įgyvendinti savo viltis ir svajones.

Kodėl emocijos svarbios?

Šis įrankių rinkinys pagrįstas naujausiais psichologijos srities pokyčiais. Emocijos dabar yra klinikinės teorijos pagrindas ir laikomos psichologinių pokyčių pagrindu. Ugdydamos gebėjimą geriau atpažinti ir suprasti savo emocijas, pastebėsite, kad lengviau įvertinsite, kaip jaučiasi kiti, pagerinsite bendravimo būdą ir padėsite klestėti asmeniniams bei profesiniams santykiams. O subalansuodamos stresą ir išmokdamos toleruoti net nemalonias emocijas, pastebėsite, kad išaugo ir sustiprėjo jūsų gebėjimas patirti teigiamas emocijas. Jums bus lengviau žaisti, juoktis ir patirti džiaugsmą. Kad ir kaip įsitempusios ar emociškai nekontroliuojamos jaustumėtės dabar, pasinaudoję šiais įrankiais, gyvenimas gali tapti ir taps šviesesnis ir laimingesnis.

Pirmas žingsnis: Išmokite greitai sumažinti stresą

Gebėjimas valdyti ir sumažinti stresą yra raktas į pusiausvyrą, susikaupimą ir kontrolę, nesvarbu, su kokiais iššūkiais susiduriate gyvenime. Greito streso mažinimo metodų taikymas ne tik padės susidoroti su kasdieniais streso veiksniais, bet ir padės subalansuoti nervų sistemą praktikuojant šio įrankių rinkinio meditacijos dalį.

Yra daugybė streso valdymo metodų. Pavyzdžiui, pokalbis akis į akį su supratingu draugu, mankšta, joga ir meditacija yra puikūs būdai sumažinti stresą ir nerimą. Tačiau gali būti nepraktiška (ar net neįmanoma) bėgioti ar medituoti, kai esate išsekusios po rytinės kelionės į darbą, įstrigusios įtemptame susitikime darbe ar išsekusios po dar vieno ginčo su sutuoktiniu. Tokiose situacijose jums reikia kažko prieinamesnio. Štai čia praverčia greitasis streso mažinimas.

Greitas streso palengvinimas

Geriausias būdas greitai sumažinti stresą yra giliai įkvėpti ir pasitelkti savo pojūčius – tai, ką matote, girdite, uostote, ragaujate ir lytėjate – arba atlikti raminantį judesį. Pavyzdžiui, žiūrėdami mėgstamą nuotrauką, užuosdami konkretų kvapą, klausydamiesi mėgstamos muzikos kūrinio, ragaudami kramtomąją gumą ar apkabindami augintinį, galite greitai atsipalaiduoti ir susikaupti.

Žinoma, ne visi į kiekvieną jutiminę patirtį reaguoja vienodai. Raktas į greitą streso palengvinimą yra eksperimentuoti ir atrasti unikalias jutimines patirtis, kurios jums geriausiai tinka.

Antrasis žingsnis: Ugdykite emocinį intelektą (EQ)

Emocinis intelektas (EQ) – tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir teigiamai panaudoti savo emocijas stresui ir nerimui malšinti, efektyviai bendrauti, įsijausti į kitus, įveikti iššūkius ir sušvelninti konfliktus. Kalbant apie laimę ir sėkmę santykiuose, karjeroje ir asmeniniuose tiksluose, EQ yra toks pat svarbus kaip ir geriau žinomas IQ.

Emocinis intelektas dažniausiai apibrėžiamas keturiais požymiais:

  • Savęs valdymas – gebate kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti savo emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
  • Savęs pažinimas – atpažįstate savo emocijas ir kaip jos veikia jūsų mintis ir elgesį. Žinote savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir pasitikite savimi.
  • Socialinis sąmoningumas – galite suprasti kitų žmonių emocijas, poreikius ir rūpesčius, pastebėti emocinius ženklus, jaustis patogiai socialiai ir atpažinti galios dinamiką grupėje ar organizacijoje.
  • Santykių valdymas – galite užmegzti ir palaikyti gerus santykius, aiškiai bendrauti, įkvėpti ir daryti įtaką kitiems, gerai dirbti komandoje ir valdyti konfliktus.

Daugelis iš mūsų esame atitrūkę nuo savo emocijų – ypač stiprių emocijų, tokių kaip pyktis, liūdesys, baimė – nes esame mokomi stengtis užgniaužti savo jausmus. Tačiau nors galite neigti ar numalšinti savo jausmus, negalite jų pašalinti. Jie vis dar yra, nesvarbu, ar juos suvokiate, ar ne. Ir net nemalonios emocijos gali turėti naudingų aspektų. Liūdesys gali padėti emociniam gijimui, pavyzdžiui, baimė gali paskatinti gyvybę gelbstinčius veiksmus, o pyktis gali mobilizuoti ir įkvėpti.

Deja, neturėdami ryšio su visomis savo emocijomis, negalite valdyti streso, iki galo suprasti savo elgesio ar tinkamai kontroliuoti savo mąstymo ir veiksmų. Tačiau, kad ir kokios būtų jūsų aplinkybės ar iššūkiai, įgūdžių, kaip pagerinti EQ ir valdyti emocijas, galima išmokti bet kuriuo metu.

Trečiasis žingsnis: praktikuokite meditaciją

Daugelis iš mūsų sunkiai valdo savo emocijas. Mūsų jausmai dažnai gali atrodyti kaip laukinio arklio, kupino baimės ir nekontroliuojamos energijos. Jie gali priversti jus sustingti, elgtis ne taip ar užsisklęsti savyje – apsunkinti racionalų mąstymą, priversti pasakyti ir padaryti tai, ko vėliau gailėsitės. Arba galite labai stengtis išvengti sunkių emocijų:

  • Atitraukti dėmesį nuo įkyrių minčių, beprasmių pramogų ir priklausomybę sukeliančio elgesio. Valandų valandas žiūrėti televizorių, gerti, lošti, persivalgyti, žaisti kompiuterinius žaidimus ir kompulsyviai naudotis išmaniaisiais telefonais ar internetu yra įprasti būdai išvengti susidorojimo su savo jausmais.
  • Laikytis vienos emocinės reakcijos, su kuria jaučiatės patogiai, nesvarbu, ko reikalauja situacija. Pavyzdžiui, nuolat juokauti, kad paslėptumėte nesaugumo jausmą, arba nuolat pykti, kad nejaustumėte liūdesio ar nerimo.
  • Užsiblokuoti arba atmesti stiprias emocijas. Jei jaučiatės prislėgti emocijų, galite susidoroti su jomis nuskausmindami save. Galite jaustis visiškai atitrūkę nuo savo emocijų, tarsi visiškai nebejautumėte jausmų.

Užuot bandę ignoruoti stiprias emocijas, galite jas priimti ir sutramdyti, imdami vadeles į savo rankas ir išmokdami jomis joti. Čia praverčia sąmoningumo meditacija. Ji ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir moko, kaip suvaldyti visas savo emocijas – net ir tas nemalonias ar užvaldančias, kurių bandėte išvengti. Išmoksite įveikti stiprias emocijas, išlaikant patirties ir elgesio kontrolę.

Ko tikėtis iš meditacijų

  • Meditacijos pirmiausia sutelkiamos į jūsų kvėpavimą ir laipsnišką raumenų atpalaidavimą, o tada į dabartinę emocinę būseną.

Jei pradedate jausti, kad jus užvaldo nemalonios emocijos, prieš tęsdami, pasinaudokite Pirmame žingsnyje išmoktais greito streso mažinimo metodais, kad atkurtumėte nervų sistemos pusiausvyrą.

Išmokę išlikti sąmoningiems streso metu, galėsite perkelti šiuos jausmus į savo kasdienį gyvenimą, net ir situacijose, kurios atrodo grėsmingos, stresinės ar nepatogios.

Ketvirtasis žingsnis: tęskite praktiką ir mėgaukitės pasiekimais

Svarbu tęsti meditacijos praktiką, kol galėsite išlikti susiję su savo jausmais ir išlikti ramios kasdienio gyvenimo streso metu. Kiekvieną kartą praktikuodami meditaciją turėtumėte jausti šiek tiek daugiau energijos ir šiek tiek patogiau dėl savo emocinės patirties. Tačiau neskubėkite medituoti. Sugersite daugiau, jei judėsite lėtai. Skirkite laiko pastebėti mažus pokyčius, kurie prisideda prie gyvenimo pokyčių.

Kiekvienos meditacijos pabaigoje, kai nukreipiate savo dėmesį nuo išskirtinai vidinio dėmesio atgal į kasdienius rūpesčius, greičiausiai išliks tam tikras suvokimas apie tai, ką jaučiate. Tai reiškia, kad integruojate šį procesą į savo kasdienį gyvenimą, o tai suteiks jums didesnį emocijų kontrolės jausmą. Žinoma, naujų įgūdžių mokymasis reikalauja laiko ir pastangų, ypač jei jūsų energiją sekina depresija, nerimas ar kiti iššūkiai. Tačiau jei pradėsite nuo mažų žingsnelių, atliekamų tuo paros metu, kai turite daugiausia energijos, naujų įgūdžių išmokimas gali būti lengvesnis, nei manote.

  • Praktika, praktika, praktika. Kuo daugiau kartosite meditacijas, tuo patogiau jausitės dėl savo emocijų ir tuo didesnius pokyčius patirsite savo mintyse, jausmuose ir veiksmuose. Reguliariai praktikuodamiesi galite pakeisti savo smegenis taip, kad jaustumėtės labiau pasitikinčios savimi, atsparesnės ir kontroliuodamos padėtį.
  • Nustatykite nuspėjamus iššūkius. Pabandykite praktikuoti naujus emocinio intelekto įgūdžius nuspėjamais streso laikais, kai rizika yra maža. Pavyzdžiui, įsiklausykite į savo kūną atlikdamos namų ruošos darbus arba važiuodamos per intensyvų eismą.
  • Tikėkitės nesėkmių. Nepraraskite vilties, jei retkarčiais grįžtate prie senų įpročių. Taip nutinka. Užuot pasidavę po nesėkmės, prisiekite kitą kartą pradėti iš naujo ir mokytis iš savo klaidų.
  • Kilus abejonėms, grįžkite prie savo kūno. Jei sunkioje situacijoje jums sunku valdyti nuotaiką, giliai įkvėpkite ir greitai pritaikykite streso mažinimo priemones.

Pasikalbėkite su kuo nors apie savo patirtį

Pabandykite susirasti žmogų ar paramos grupę, su kuriais galėtumėte pasikalbėti apie savo patirtį meditacijos metu. Ką sužinojote apie save? Ką atradote apie savo emocijas? Pokalbis su kuo nors padės jums įsisąmoninti tai, ko išmokote.

Dažnai užduodami klausimai

Kiek laiko man reikia skirti savęs ugdymui? Kada pajausiu rezultatus? – Naujų įpročių formavimas užtrunka apie mėnesį, tačiau jei procesą atliksite teisingai ir dažnai, kasdien patirsite naudos. Kadangi norite, kad šis procesas taptų jums antrąja prigimtimi – kad „nepamirštumėte" pritaikyti įgūdžių esant dideliam stresui – tai gali užtrukti šiek tiek ilgiau.

Ką turėčiau daryti, jei iš pradžių kažką jaučiu vienoje kūno dalyje, o stipresnis pojūtis atsiranda kitur? – Visada stebėkite intensyvumą. Sutelkite dėmesį į stipriausią jaučiamą pojūtį.

O kas, jei nieko nejaučiu arba tiesiog jaučiuosi tuščia? – Tai normalu. Atkreipkite dėmesį į jausmą, kad nieko nejaučiu, kad esu sustingusi ar tuščia.

Meditacijos metu jaučiu emocijas, ar tai normalu? – Taip. Užslopintų jausmų paleidimas gali būti intensyvus. Jei verkiate, drebate, dejuojate ar skleidžiate kitus garsus, nepamirškite giliai kvėpuoti ir išlaikykite dėmesį. Patirti šias emocijas yra normalu – tol, kol galite nusiraminti, susikaupti ir jausti proceso kontrolę.

Norite tapti laimingesne, sveikesne? Ar kada nors jautėte, kad jus valdo stresas, nerimas, depresija ar pyktis? Ar dažnai elgiatės impulsyviai, darote ar sakote tai, ko, žinote, neturėtumėte daryti, ir vėliau gailitės? O gal jaučiatės atitrūkę nuo savo jausmų ir emociškai apatiškos? Visa tai gali būti ženklai, kad jums reikia dirbti ties emocinio intelekto (EQ) ugdymu.

Išmokusios kontroliuoti stresą ir emocijas, ne tik pagerinsite bendravimą su kitais, bet ir galėsite išlipti iš „emocijų bangos", išlyginti nuotaikų svyravimus ir subalansuoti savo gyvenimą. Šis įrankių rinkinys parodys, kaip tai padaryti. Emocinio intelekto įrankių rinkinys yra nuoseklus vadovas, kuris gali padėti jums:

  • Pakeisti save žalojančias nuotaikas ir požiūrį.
  • Greitai valdyti stresą ir nerimą.
  • Palaikyti ryšį su tuo, ką jaučiate ir galvojate.
  • Įgyvendinti savo viltis ir svajones.

Kodėl emocijos svarbios?

Šis įrankių rinkinys pagrįstas naujausiais psichologijos srities pokyčiais. Emocijos dabar yra klinikinės teorijos pagrindas ir laikomos psichologinių pokyčių pagrindu. Ugdydamos gebėjimą geriau atpažinti ir suprasti savo emocijas, pastebėsite, kad lengviau įvertinsite, kaip jaučiasi kiti, pagerinsite bendravimo būdą ir padėsite klestėti asmeniniams bei profesiniams santykiams. O subalansuodamos stresą ir išmokdamos toleruoti net nemalonias emocijas, pastebėsite, kad išaugo ir sustiprėjo jūsų gebėjimas patirti teigiamas emocijas. Jums bus lengviau žaisti, juoktis ir patirti džiaugsmą. Kad ir kaip įsitempusios ar emociškai nekontroliuojamos jaustumėtės dabar, pasinaudoję šiais įrankiais, gyvenimas gali tapti ir taps šviesesnis ir laimingesnis.

Pirmas žingsnis: Išmokite greitai sumažinti stresą

Gebėjimas valdyti ir sumažinti stresą yra raktas į pusiausvyrą, susikaupimą ir kontrolę, nesvarbu, su kokiais iššūkiais susiduriate gyvenime. Greito streso mažinimo metodų taikymas ne tik padės susidoroti su kasdieniais streso veiksniais, bet ir padės subalansuoti nervų sistemą praktikuojant šio įrankių rinkinio meditacijos dalį.

Yra daugybė streso valdymo metodų. Pavyzdžiui, pokalbis akis į akį su supratingu draugu, mankšta, joga ir meditacija yra puikūs būdai sumažinti stresą ir nerimą. Tačiau gali būti nepraktiška (ar net neįmanoma) bėgioti ar medituoti, kai esate išsekusios po rytinės kelionės į darbą, įstrigusios įtemptame susitikime darbe ar išsekusios po dar vieno ginčo su sutuoktiniu. Tokiose situacijose jums reikia kažko prieinamesnio. Štai čia praverčia greitasis streso mažinimas.

Greitas streso palengvinimas

Geriausias būdas greitai sumažinti stresą yra giliai įkvėpti ir pasitelkti savo pojūčius – tai, ką matote, girdite, uostote, ragaujate ir lytėjate – arba atlikti raminantį judesį. Pavyzdžiui, žiūrėdami mėgstamą nuotrauką, užuosdami konkretų kvapą, klausydamiesi mėgstamos muzikos kūrinio, ragaudami kramtomąją gumą ar apkabindami augintinį, galite greitai atsipalaiduoti ir susikaupti.

Žinoma, ne visi į kiekvieną jutiminę patirtį reaguoja vienodai. Raktas į greitą streso palengvinimą yra eksperimentuoti ir atrasti unikalias jutimines patirtis, kurios jums geriausiai tinka.

Antrasis žingsnis: Ugdykite emocinį intelektą (EQ)

Emocinis intelektas (EQ) – tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir teigiamai panaudoti savo emocijas stresui ir nerimui malšinti, efektyviai bendrauti, įsijausti į kitus, įveikti iššūkius ir sušvelninti konfliktus. Kalbant apie laimę ir sėkmę santykiuose, karjeroje ir asmeniniuose tiksluose, EQ yra toks pat svarbus kaip ir geriau žinomas IQ.

Emocinis intelektas dažniausiai apibrėžiamas keturiais požymiais:

  • Savęs valdymas – gebate kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti savo emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
  • Savęs pažinimas – atpažįstate savo emocijas ir kaip jos veikia jūsų mintis ir elgesį. Žinote savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir pasitikite savimi.
  • Socialinis sąmoningumas – galite suprasti kitų žmonių emocijas, poreikius ir rūpesčius, pastebėti emocinius ženklus, jaustis patogiai socialiai ir atpažinti galios dinamiką grupėje ar organizacijoje.
  • Santykių valdymas – galite užmegzti ir palaikyti gerus santykius, aiškiai bendrauti, įkvėpti ir daryti įtaką kitiems, gerai dirbti komandoje ir valdyti konfliktus.

Daugelis iš mūsų esame atitrūkę nuo savo emocijų – ypač stiprių emocijų, tokių kaip pyktis, liūdesys, baimė – nes esame mokomi stengtis užgniaužti savo jausmus. Tačiau nors galite neigti ar numalšinti savo jausmus, negalite jų pašalinti. Jie vis dar yra, nesvarbu, ar juos suvokiate, ar ne. Ir net nemalonios emocijos gali turėti naudingų aspektų. Liūdesys gali padėti emociniam gijimui, pavyzdžiui, baimė gali paskatinti gyvybę gelbstinčius veiksmus, o pyktis gali mobilizuoti ir įkvėpti.

Deja, neturėdami ryšio su visomis savo emocijomis, negalite valdyti streso, iki galo suprasti savo elgesio ar tinkamai kontroliuoti savo mąstymo ir veiksmų. Tačiau, kad ir kokios būtų jūsų aplinkybės ar iššūkiai, įgūdžių, kaip pagerinti EQ ir valdyti emocijas, galima išmokti bet kuriuo metu.

Trečiasis žingsnis: praktikuokite meditaciją

Daugelis iš mūsų sunkiai valdo savo emocijas. Mūsų jausmai dažnai gali atrodyti kaip laukinio arklio, kupino baimės ir nekontroliuojamos energijos. Jie gali priversti jus sustingti, elgtis ne taip ar užsisklęsti savyje – apsunkinti racionalų mąstymą, priversti pasakyti ir padaryti tai, ko vėliau gailėsitės. Arba galite labai stengtis išvengti sunkių emocijų:

  • Atitraukti dėmesį nuo įkyrių minčių, beprasmių pramogų ir priklausomybę sukeliančio elgesio. Valandų valandas žiūrėti televizorių, gerti, lošti, persivalgyti, žaisti kompiuterinius žaidimus ir kompulsyviai naudotis išmaniaisiais telefonais ar internetu yra įprasti būdai išvengti susidorojimo su savo jausmais.
  • Laikytis vienos emocinės reakcijos, su kuria jaučiatės patogiai, nesvarbu, ko reikalauja situacija. Pavyzdžiui, nuolat juokauti, kad paslėptumėte nesaugumo jausmą, arba nuolat pykti, kad nejaustumėte liūdesio ar nerimo.
  • Užsiblokuoti arba atmesti stiprias emocijas. Jei jaučiatės prislėgti emocijų, galite susidoroti su jomis nuskausmindami save. Galite jaustis visiškai atitrūkę nuo savo emocijų, tarsi visiškai nebejautumėte jausmų.

Užuot bandę ignoruoti stiprias emocijas, galite jas priimti ir sutramdyti, imdami vadeles į savo rankas ir išmokdami jomis joti. Čia praverčia sąmoningumo meditacija. Ji ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir moko, kaip suvaldyti visas savo emocijas – net ir tas nemalonias ar užvaldančias, kurių bandėte išvengti. Išmoksite įveikti stiprias emocijas, išlaikant patirties ir elgesio kontrolę.

Ko tikėtis iš meditacijų

  • Meditacijos pirmiausia sutelkiamos į jūsų kvėpavimą ir laipsnišką raumenų atpalaidavimą, o tada į dabartinę emocinę būseną.

Jei pradedate jausti, kad jus užvaldo nemalonios emocijos, prieš tęsdami, pasinaudokite Pirmame žingsnyje išmoktais greito streso mažinimo metodais, kad atkurtumėte nervų sistemos pusiausvyrą.

Išmokę išlikti sąmoningiems streso metu, galėsite perkelti šiuos jausmus į savo kasdienį gyvenimą, net ir situacijose, kurios atrodo grėsmingos, stresinės ar nepatogios.

Ketvirtasis žingsnis: tęskite praktiką ir mėgaukitės pasiekimais

Svarbu tęsti meditacijos praktiką, kol galėsite išlikti susiję su savo jausmais ir išlikti ramios kasdienio gyvenimo streso metu. Kiekvieną kartą praktikuodami meditaciją turėtumėte jausti šiek tiek daugiau energijos ir šiek tiek patogiau dėl savo emocinės patirties. Tačiau neskubėkite medituoti. Sugersite daugiau, jei judėsite lėtai. Skirkite laiko pastebėti mažus pokyčius, kurie prisideda prie gyvenimo pokyčių.

Kiekvienos meditacijos pabaigoje, kai nukreipiate savo dėmesį nuo išskirtinai vidinio dėmesio atgal į kasdienius rūpesčius, greičiausiai išliks tam tikras suvokimas apie tai, ką jaučiate. Tai reiškia, kad integruojate šį procesą į savo kasdienį gyvenimą, o tai suteiks jums didesnį emocijų kontrolės jausmą. Žinoma, naujų įgūdžių mokymasis reikalauja laiko ir pastangų, ypač jei jūsų energiją sekina depresija, nerimas ar kiti iššūkiai. Tačiau jei pradėsite nuo mažų žingsnelių, atliekamų tuo paros metu, kai turite daugiausia energijos, naujų įgūdžių išmokimas gali būti lengvesnis, nei manote.

  • Praktika, praktika, praktika. Kuo daugiau kartosite meditacijas, tuo patogiau jausitės dėl savo emocijų ir tuo didesnius pokyčius patirsite savo mintyse, jausmuose ir veiksmuose. Reguliariai praktikuodamiesi galite pakeisti savo smegenis taip, kad jaustumėtės labiau pasitikinčios savimi, atsparesnės ir kontroliuodamos padėtį.
  • Nustatykite nuspėjamus iššūkius. Pabandykite praktikuoti naujus emocinio intelekto įgūdžius nuspėjamais streso laikais, kai rizika yra maža. Pavyzdžiui, įsiklausykite į savo kūną atlikdamos namų ruošos darbus arba važiuodamos per intensyvų eismą.
  • Tikėkitės nesėkmių. Nepraraskite vilties, jei retkarčiais grįžtate prie senų įpročių. Taip nutinka. Užuot pasidavę po nesėkmės, prisiekite kitą kartą pradėti iš naujo ir mokytis iš savo klaidų.
  • Kilus abejonėms, grįžkite prie savo kūno. Jei sunkioje situacijoje jums sunku valdyti nuotaiką, giliai įkvėpkite ir greitai pritaikykite streso mažinimo priemones.

Pasikalbėkite su kuo nors apie savo patirtį

Pabandykite susirasti žmogų ar paramos grupę, su kuriais galėtumėte pasikalbėti apie savo patirtį meditacijos metu. Ką sužinojote apie save? Ką atradote apie savo emocijas? Pokalbis su kuo nors padės jums įsisąmoninti tai, ko išmokote.

Dažnai užduodami klausimai

Kiek laiko man reikia skirti savęs ugdymui? Kada pajausiu rezultatus? – Naujų įpročių formavimas užtrunka apie mėnesį, tačiau jei procesą atliksite teisingai ir dažnai, kasdien patirsite naudos. Kadangi norite, kad šis procesas taptų jums antrąja prigimtimi – kad „nepamirštumėte" pritaikyti įgūdžių esant dideliam stresui – tai gali užtrukti šiek tiek ilgiau.

Ką turėčiau daryti, jei iš pradžių kažką jaučiu vienoje kūno dalyje, o stipresnis pojūtis atsiranda kitur? – Visada stebėkite intensyvumą. Sutelkite dėmesį į stipriausią jaučiamą pojūtį.

O kas, jei nieko nejaučiu arba tiesiog jaučiuosi tuščia? – Tai normalu. Atkreipkite dėmesį į jausmą, kad nieko nejaučiu, kad esu sustingusi ar tuščia.

Meditacijos metu jaučiu emocijas, ar tai normalu? – Taip. Užslopintų jausmų paleidimas gali būti intensyvus. Jei verkiate, drebate, dejuojate ar skleidžiate kitus garsus, nepamirškite giliai kvėpuoti ir išlaikykite dėmesį. Patirti šias emocijas yra normalu – tol, kol galite nusiraminti, susikaupti ir jausti proceso kontrolę.