Demencija nėra natūrali ar neišvengiama senėjimo dalis, kaip kartais klaidingai manoma. Tai yra įvairių smegenų ligų sukeltas sutrikimas, iš kurių dažniausia – Alzheimerio liga.

Mūsų smegenys tyliai ir nepailsdamos valdo viską, kas sudaro žmogaus gyvenimo esmę – mintis, prisiminimus, kalbą, emocijas, gebėjimą atpažinti artimuosius, priimti sprendimus ir atlikti net pačius paprasčiausius kasdienius veiksmus. Kai tam tikros ligos pažeidžia smegenų veiklą, žmogaus pasaulis pamažu ima keistis. Keičiasi ne tik jo atmintis ar mąstymas, bet ir bendravimas, elgesys, emocijos, reakcijos į aplinką. Kartais artimiesiems tampa sunku suprasti, kodėl jų mylimas žmogus ima kalbėti neįprastus dalykus, kartoti tuos pačius klausimus ar elgtis taip, lyg nebeatpažintų anksčiau pažįstamos realybės.

Sergant šiomis ligomis žmogui gali kilti sunkumų su atmintimi, kalba, orientacija ar mąstymu. Jam tampa vis sudėtingiau atlikti kasdienes užduotis, kurios anksčiau atrodė visiškai įprastos ir paprastos. Kartais žmogus atrodo tarsi pasikeitęs – nebe toks, kokį jį pažinojo šeima ir artimieji daugelį metų. Šie pokyčiai dažnai paliečia ne tik patį sergantįjį, bet ir visą šeimą, ypač moteris, kurios kasdien rūpinasi savo artimaisiais ir tyliai neša didžiulę emocinę atsakomybę.

Kai šie simptomai laikui bėgant stiprėja ir pradeda trukdyti žmogaus kasdieniam gyvenimui, gydytojai šiai būklei apibūdinti vartoja žodį „demencija“.

Kaip demencija paveikia žmogų?

Dauguma mūsų kartais ką nors pamirštame – kur padėjome raktus, akinius ar telefoną. Tokie pavieniai užmaršumo momentai savaime dar nereiškia demencijos. Tačiau sergant demencija simptomai pamažu stiprėja, tampa vis dažnesni ir ima trukdyti žmogaus savarankiškumui bei įprastam gyvenimui.

Demencija sergantiems žmonėms gali pasireikšti įvairūs simptomai:

• Jie gali pamiršti neseniai vykusius įvykius, žmonių vardus ar veidus, kartoti tuos pačius klausimus ar pasakojimus daugybę kartų, net nepastebėdami, kad jau tai sakė.
• Jiems gali būti sunku suprasti, kokia šiandien diena, koks metų laikas ar net kuri paros dalis dabar yra.
• Žmogus gali pasiklysti net pažįstamoje aplinkoje, o naujos vietos dažnai kelia ypatingą sumišimą ir nerimą.
• Gali tapti sunku rasti tinkamus žodžius, suprasti kitų žmonių kalbą ar aiškiai išreikšti savo mintis bei poreikius.
• Dažnai pasireiškia nuotaikos pokyčiai – žmogus gali tapti liūdnesnis, jautresnis, lengvai susierzinantis arba prarasti susidomėjimą anksčiau mėgta veikla.
• Daiktai vis dažniau padedami į netinkamas vietas, o vėliau žmogus nebeatsimena, kur juos paliko.
• Taip pat gali būti sunku susikaupti, planuoti ar priimti net paprastus kasdienius sprendimus.

Demencijai progresuojant, žmogui darosi vis sunkiau aiškiai pasakyti, ko jam reikia ar kaip jis jaučiasi. Kartais jis nebenori arba nebegali tinkamai valgyti, gerti, apsirengti, nusiprausti ar savarankiškai nueiti į tualetą. Šiose situacijose artimųjų kantrybė, švelnumas ir supratimas tampa nepaprastai svarbūs.

Labai svarbu prisiminti, kad nėra dviejų vienodai demenciją išgyvenančių žmonių. Vieni simptomai gali pasireikšti anksčiau, kiti – vėliau, o ligos eiga kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Todėl jei pastebite savo ar artimojo atminties, elgesio ar mąstymo pokyčius, nereikėtų likti vienoms su savo nerimu – verta kuo anksčiau pasitarti su gydytoju.

Kodėl žmonės suserga demencija?

Daugeliu atvejų nėra vieno aiškaus atsakymo, kodėl vienas žmogus suserga demencija, o kitas – ne. Tačiau žinoma, kad tam tikri sveikatos sutrikimai gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Demencijos rizika gali būti didesnė žmonėms, kurie yra patyrę insultą arba serga:

• antro tipo diabetu;
• padidėjusiu kraujospūdžiu;
• aukštu cholesterolio kiekiu;
• depresija.

Dažniausiai žmonės serga Alzheimerio liga arba kraujagysline demencija, tačiau egzistuoja ir daugiau demencijos rūšių, kurių kiekviena pasižymi skirtingais simptomais bei eiga.

Dažniausiai pasitaikantys demencijos tipai

Alzheimerio liga

Senstant žmogaus smegenys natūraliai šiek tiek keičiasi – mąstymas gali sulėtėti, tampa sunkiau greitai prisiminti tam tikrus dalykus. Tačiau Alzheimerio liga nėra paprastas senėjimas. Sergant šia liga smegenyse vyksta specifiniai pokyčiai, kurie pažeidžia atmintį, mąstymą ir gebėjimą kasdien funkcionuoti. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis pasaulyje.

Jauname amžiuje prasidėjusi demencija

Kartais demencijos simptomai pasireiškia anksčiau nei sulaukus 65 metų. Tokia būklė vadinama jauname amžiuje prasidėjusia demencija. Ši diagnozė dažnai tampa itin dideliu emociniu išbandymu šeimai, nes žmogus dar gali būti aktyvus, dirbantis, auginantis vaikus ar planuojantis ateitį.

Kraujagyslinė demencija

Kraujagyslinė demencija yra antra pagal dažnumą demencijos rūšis. Ji atsiranda dėl smegenų kraujagyslių pažeidimo, kai smegenų ląstelės nebegauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Dėl šios priežasties palaipsniui silpnėja žmogaus atmintis, mąstymas, gebėjimas planuoti bei susikaupti.

Demencija su Lewy kūneliais

Tai trečia pagal dažnumą demencijos forma po Alzheimerio ligos ir kraujagyslinės demencijos. Sergant šia liga smegenų ląstelėse kaupiasi nenormalūs baltymų dariniai, vadinami Lewy kūneliais. Jie pažeidžia nervines ląsteles ir sutrikdo smegenų gebėjimą perduoti informaciją. Dėl to žmogui gali pasireikšti atminties sutrikimai, sumišimas, haliucinacijos ar judėjimo problemos, panašios į Parkinsono ligos simptomus.

Frontotemporalinė demencija (FTD)

Šios rūšies demencija dažniausiai prasideda tarp 45 ir 64 gyvenimo metų, nors gali paveikti ir jaunesnius ar vyresnius žmones. Liga pažeidžia smegenų sritis, atsakingas už emocijas, asmenybę, elgesį bei kalbą. Dėl to žmogaus charakteris gali atrodyti labai pasikeitęs – jis gali tapti impulsyvesnis, mažiau jautrus aplinkiniams ar sunkiau suprasti kalbą.

Užpakalinės žievės atrofija

Tai reta demencijos forma, kuri pirmiausia paveikia žmogaus regėjimą ir gebėjimą suvokti aplinką. Liga pažeidžia smegenų sritis, atsakingas už regimosios informacijos apdorojimą. Žmogui gali būti sunku suprasti, ką jis mato, atpažinti daiktus ar orientuotis erdvėje. Ši būklė dar vadinama Bensono sindromu arba regos variantu Alzheimerio ligos.

Tai tik dažniausiai pasitaikančios demencijos formos. Iš tiesų jų yra gerokai daugiau, o kiekviena jų gali paliesti žmogų ir jo šeimą labai skirtingai.

Rūpinimasis demencija sergančiu artimuoju dažnai reikalauja ne tik fizinės pagalbos, bet ir didžiulės emocinės stiprybės. Todėl labai svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savimi – savo poilsiu, emocine sveikata, galimybe išsikalbėti ir gauti palaikymą. Kartais net mažas supratimo, švelnumo ar kantrybės momentas gali tapti didžiule ramybės dovana žmogui, kuris pamažu praranda ryšį su jam pažįstamu pasauliu.