Gedėdamos dažnai galite jausti, kad niekas aplink jus iš tikrųjų nesupranta, ką išgyvenate. Dėl to jums gali būti sunku pasidalinti savo jausmais ir galite pastebėti, kad jums sunku atvirai kalbėti apie savo sielvartą.

Sunkumas pasidalinti savo jausmais su artimaisiais yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės kreipiasi pagalbos į paramos išgyvenusiems netektį grupes. Mūsų grupės ne tik suteikia saugią erdvę susiburti moterims, turinčioms panašią patirtį, bet ir gali suteikti paguodos bei draugystės šaltinį tuo metu, kai galite jaustis labiau vienišesnės nei bet kada anksčiau.

Prisijungimo prie netekties palaikymo grupės privalumai

• Galite būti atviros. Netekties palaikymo grupė – tai speciali erdvė, kurioje galite atvirai papasakoti, kaip susidorojate su sunkumais. Jums nereikia jaudintis dėl nesupratimo ar smerkimo. Galite būti piktos, nusiminusios, laimingos arba nežinoti, kaip jaučiatės. Jus sups tie, kurie gali padėti suprasti, kodėl taip jaučiatės.
• Tai gali padėti jums jaustis susijusiems su kitais. Sielvartas gali sukelti didelį izoliacijos jausmą, ypač jei niekas aplink jus nepatyrė to, ką išgyvenate. Jums gali būti sunkiau užmegzti ryšį su draugais ir jų gyvenimu, be to, tai gali priversti jus atsiriboti nuo įprastų socialinių ratų. Tai viena iš priežasčių, kodėl netekties palaikymo grupė gali būti tokia svarbi jums. Grupė suburia moteris, turinčias bendros patirties, ypač tuo metu, kai gali būti taip sunku rasti prasmingų ryšių.
• Galite mokytis iš kitų. Netekties palaikymo grupės yra daugiau nei tik vieta jums kalbėtis. Tai erdvė, kurioje galite ir klausytis. Grupėje, prie kurios prisijungiate, galite išgirsti moterų, kurios gedi tų pačių santykių kaip ir jūs, pavyzdžiui, savo partnerio ar draugo. Arba galite išgirsti moterų, kurios patyrė panašias situacijas, pavyzdžiui, rūpinosi nepagydomai sergančiu žmogumi ar turėjo susidoroti su staigia mirtimi.
• Galite padėti kitoms, patyriančioms panašius išgyvenimus. Besidalindamos savo patirtimis, jūs tuo pačiu palaikote emociškai kitas.

Gali būti emociškai sunku pakelti nuotaiką klausantis kitų, kalbančių apie savo netektį, tačiau galite pastebėti, kad jų žodžiai gali padėti jums geriau suprasti ir savo paties netekties kelionę.

Parama gedint turi apimti bent 3 paramos lygius: informacinį, emocinį ir socialinį.

• Informacinis palaikymas reiškia informacijos teikimą, siekiant padėti žmogui suprasti, kas vyksta, ir strategijas, kurios padės jam susidoroti su savo situacija.
• Emocinis palaikymas – tai pagalba pakylėti žmogų į aukštesnę padėtį, kad jis ar ji galėtų pamatyti savo kelią į sunkumus ir pradėti judėti į priekį.
• Socialinis palaikymas pagerina jų gyvenimo kokybę situacijoje, kurioje jie atsiduria, ir suteikia apsaugą nuo nepalankių gyvenimo įvykių. Yra rimtų įrodymų, kad socialinė parama vaidina svarbų vaidmenį psichinei sveikatai, nes socialinės paramos trūkumas ir vienišumo jausmas gali padaryti mus labiau pažeidžiamus psichinės sveikatos problemų, tokių kaip depresija ar piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, atsiradimui.

Kaip visi žinome, netrukus po laidotuvių žmonės linkę atsiriboti nuo gedinčiojo, nežinodami, ką pasakyti, ir bijodami pasielgti neteisingai ir „pabloginti situaciją". Sąžiningai kalbant, taip pat tiesa, kad daugelis gedinčių žmonių, patirdami sielvartą ir liūdesį, vengia kitų žmonių, norėdami, kad jie jaustų, jog „su tuo susitvarkome, esame stiprios arba gerai susidorojame".

Dėl šių priežasčių sveikas ir palaikantis ryšys su kitomis, ypač su tomis, kurios pergyvena ar pergyveno netektį, dažnai yra svarbi daugelio psichikos sveikatos problemų ar sielvarto valdymo dalis. Mums visiems reikia žmonių, kuriais galėtume pasikliauti tiek gerais, tiek blogais laikais.

Pasak vokiečių filosofo Immanuelio Kanto, laimei būtini trys dalykai: a) kažkas, ką galime veikti, b) kažkas, ką mylėti, ir c) kažkas, ko laukti.

Tai vadinama „situacine reinterpretacija". Tai atspindi principą, kurs teigia: „Tai, ką vikšras laikė pasaulio pabaiga, tapo drugeliu".

Kai kas nors miršta, gedintis žmogus dažnai jaučiasi taip, lyg jo pasaulis būtų pasibaigęs. Kai padedame jam suprasti sielvartą, susidoroti su emocijomis ir susidurti su realybe, ateina supratimas, kad gyvenimas yra kitoks, kelionė nesibaigia. Jis vis tiek turi susitaikyti su tuo, kad gyvenimas gali būti prasmingas net ir netekties akivaizdoje, tai vadinama situacijos reorganizavimu. Žinojimas, kad gyvenimas vis dar turi prasmę, suteikia mums tikslą ir kiekvieną rytą iškelia iš lovos.