Kviečiame jus prisijungti prie PSICHOLOGINĖS EMOCINĖS PARAMOS GRUPĖS MOTERIMS, PATYRIANČIOMS SKYRYBAS

Skyrybos – tai ne tik formalus santykių pabaigos įforminimas. Tai gilus vidinis lūžis, kuris dažnai paliečia pačias jautriausias mūsų vietas – saugumo jausmą, pasitikėjimą savimi, tikėjimą ateitimi. Tai laikotarpis, kai širdis gali jaustis sudužusi, o mintys – išsibarsčiusios tarp „kodėl", „kas bus toliau" ir „ar aš dar kada nors būsiu laiminga". Ir vis dėlto, kad ir koks šaltas bei nejaukus šis etapas bebūtų, svarbiausia – nelikti jame vienoms.

Labai natūralu skyrybų metu jaustis vienišoms, nesuprastoms ar net tarsi atskirtoms nuo pasaulio. Tačiau būtent šiuo metu ryšys su kitais tampa ne silpnumo, o stiprybės ženklu. Užsisklendimas savyje gali atrodyti kaip saugus pasirinkimas, bet ilgainiui jis tik dar labiau sustiprina skausmą ir vidinę įtampą. Todėl kviečiame jus švelniai, be spaudimo, bet sąmoningai ieškoti artumo – mažais žingsniais, tiek, kiek tuo metu galite.

Bendraukite su tais, kuriais pasitikite. Ieškokite žmonių, su kuriais galite kalbėti atvirai, be kaukių ir be baimės būti nesuprastos. Tai gali būti artima draugė, sesuo, mama ar net kolegė, kuri moka klausytis. Ypatingą vertę turi ir tos moterys, kurios pačios yra išgyvenusios skyrybas – jų patirtis dažnai tampa šviesa tunelio gale. Jos žino, kaip atrodo tas skausmas iš vidaus, ir gali tyliai, bet tvirtai patikinti: „tu tai įveiksi". Toks gyvas, tikras ryšys gydo giliau nei bet kokie patarimai.

Leisdamos laiką su palaikančiais žmonėmis, jūs ne tik mažinate vidinį stresą, bet ir pamažu atgaunate pusiausvyrą. Svarbu sąmoningai rinktis aplinką – būti tarp tų, kurie jus pakelia, o ne dar labiau apsunkina. Rinkitės žmones, kurie mato jūsų vertę net tada, kai pačios ją abejojate. Kurie leidžia jums būti jautrioms, pažeidžiamoms, tikroms. Jūs turite teisę kalbėti apie savo išgyvenimus be baimės būti teisiamos, kritikuojamos ar skubinamos „greičiau atsitiesti".

Ir jei jaučiate, kad artimųjų palaikymo nepakanka, arba galbūt net sunku į juos kreiptis – tai visiškai suprantama. Tokiu atveju verta pagalvoti apie pagalbą iš šalies. Pokalbis su specialistu ar dalyvavimas paramos grupėje gali tapti svarbiu žingsniu gijimo link. Tai erdvės, kuriose nereikia apsimetinėti stipriomis. Kur galima verkti, kalbėti, tylėti – ir vis tiek būti priimtoms. Kartais vien žinojimas, kad kažkas iš tiesų girdi ir supranta, tampa pradžia vidiniam pokyčiui.

Leiskite sau kurti naujus ryšius. Skyrybos dažnai sugriauna ne tik santykius, bet ir socialinį ratą – bendrus draugus, įprastas veiklas, net kasdienius ritualus. Tai gali palikti tuštumos jausmą, bet kartu tai yra ir galimybė. Galimybė atrasti save iš naujo, sutikti žmones, kurie jus pažins jau kitokią – stipresnę, sąmoningesnę, tikresnę. Įsitraukite į veiklas, kurios jus traukia: prisijunkite prie paramos grupės, lankykite užsiėmimus, dalyvaukite bendruomenės veikloje ar savanoriaukite. Kiekvienas naujas ryšys gali tapti mažu, bet reikšmingu žingsniu į priekį.

Svarbiausia – būkite sau švelnios. Neskubinkite savęs „atsigauti", neleiskite kitiems nustatyti, kiek laiko jums „turėtų" užtrukti gijimas. Kiekvienos kelias yra unikalus. Kartais tai bus dienos, kai jausitės stiprios ir viltingos, o kartais – kai vėl apims liūdesys. Ir tai yra gerai. Tai – proceso dalis.

Brangioji, jei šiuo metu einate per skyrybų skausmą – žinokite: jūs nesate viena. Yra moterų, kurios jaučia taip pat, kurios supranta, kurios yra pasiruošusios eiti šalia. Leiskite sau priimti pagalbą, leiskite sau būti matoma ir girdima.

Nelikime vienos!