Šios svetainės tikslas yra pasitikti tave gyvenimo kryžkelėje, kurioje tu šiuo metu stovi. Galbūt sutrikusi, galbūt sužeista, skausme, abejonėje… kur bebūtumei, mes tiesiame ranką dvasiniam palydėjimui.
Galbūt tai bus išgyvenamos krizės įprasminimas. Galbūt tai bus nauja patirtis Dievo šviesoje, naujai pamatytas gyvenimo tikslas, naujai prašvitęs rytas. Ši "Iš širdies į širdį" rubrika yra skirta pasidalinti išgyvenimais, liudijimais, Dievo meilės ir galios veikimu mūsų gyvenimuose, asmeniniams ir privatiems pokalbiams.
Aš manau, kad galimybės atsiverti, pasidalinti savo išgyvenimais su kitu žmogumi ar Dievu yra labai būtinos ir gydančios. Yra gyvybiškai būtina atverti savo sielos duris, langus Dievo meilei ir leisti jai prisiliesti prie mūsų žaizdų. Kol mes laikome visas skausmingas emocijas ir mintis savo gelmėse, mūsų žaizdos negali gyti, arba tas procesas vyksta lėtai, arba mes grimztame vis giliau į skausmą ir neviltį.
Bet kai atsiranda galimybė išsikalbėti, iškelti problemas į šviesą, mūsų mintys ir emocijos pradeda valytis, keistis, lengvėti. Tarsi akmuo nusirita nuo širdies. Turbūt mes daug kartų esame tai patyrusios per išpažintį, ar per pasidalinimą su žmogumi, kuris nuoširdžiai išklauso ir girdi mus. Tarsi įvyksta kažkoks stebuklas, našta palengvėja, nors visos aplinkybės nepasikeitė.
O ypač jeigu tai yra atiduodama Dievui, Galiai, kuri yra žymiai didesnė negu mes pačios. Kaip perrišama žaizda, išsivalymas ir švelnus prisilietimas, užuojauta, keičia mūsų požiūrį, emocijas, ir mūsų širdys pradeda gyti! Taip nuostabiai veikia Dievo malonė! Jo gyvojo vandens srovės trykšta nuolatos. Ir jos trykšta per žmones, kurie ištiesia ranką, kurie pasitinka mus gyvenimo kryžkelėje, kurie yra šalia tyloje, išgirsta ir supranta mus.
Sunkiais gyvenimo momentais mes galbūt jaučiamės nebeįgalios įsileisti gydymą ar atrasti viltį, kaip tas paralyžiuotas žmogus prie tvenkinio, turime laukti, kad kažkas mus prineštų prie vandens! Mes norime būti tais žmonėmis, kurie yra šalia, kurie girdi ir supranta, ištiesia ranką pakilti. Ypač tais mūsų gyvenimo momentais, kai pagalba yra būtina, kai mums pačioms pasidaro per sunku! 'Pasitinkame tave čia apkabinti ir palydėti į naują gyvenimą, naują viltį! "- sako Raselė, kuri ir yra šitos rubrikos autorė.
Šios svetainės tikslas yra pasitikti tave gyvenimo kryžkelėje, kurioje tu šiuo metu stovi. Galbūt sutrikusi, galbūt sužeista, skausme, abejonėje… kur bebūtumei, mes tiesiame ranką dvasiniam palydėjimui.
Galbūt tai bus išgyvenamos krizės įprasminimas. Galbūt tai bus nauja patirtis Dievo šviesoje, naujai pamatytas gyvenimo tikslas, naujai prašvitęs rytas. Ši "Iš širdies į širdį" rubrika yra skirta pasidalinti išgyvenimais, liudijimais, Dievo meilės ir galios veikimu mūsų gyvenimuose, asmeniniams ir privatiems pokalbiams.
Aš manau, kad galimybės atsiverti, pasidalinti savo išgyvenimais su kitu žmogumi ar Dievu yra labai būtinos ir gydančios. Yra gyvybiškai būtina atverti savo sielos duris, langus Dievo meilei ir leisti jai prisiliesti prie mūsų žaizdų. Kol mes laikome visas skausmingas emocijas ir mintis savo gelmėse, mūsų žaizdos negali gyti, arba tas procesas vyksta lėtai, arba mes grimztame vis giliau į skausmą ir neviltį.
Bet kai atsiranda galimybė išsikalbėti, iškelti problemas į šviesą, mūsų mintys ir emocijos pradeda valytis, keistis, lengvėti. Tarsi akmuo nusirita nuo širdies. Turbūt mes daug kartų esame tai patyrusios per išpažintį, ar per pasidalinimą su žmogumi, kuris nuoširdžiai išklauso ir girdi mus. Tarsi įvyksta kažkoks stebuklas, našta palengvėja, nors visos aplinkybės nepasikeitė.
O ypač jeigu tai yra atiduodama Dievui, Galiai, kuri yra žymiai didesnė negu mes pačios. Kaip perrišama žaizda, išsivalymas ir švelnus prisilietimas, užuojauta, keičia mūsų požiūrį, emocijas, ir mūsų širdys pradeda gyti! Taip nuostabiai veikia Dievo malonė! Jo gyvojo vandens srovės trykšta nuolatos. Ir jos trykšta per žmones, kurie ištiesia ranką, kurie pasitinka mus gyvenimo kryžkelėje, kurie yra šalia tyloje, išgirsta ir supranta mus.
Sunkiais gyvenimo momentais mes galbūt jaučiamės nebeįgalios įsileisti gydymą ar atrasti viltį, kaip tas paralyžiuotas žmogus prie tvenkinio, turime laukti, kad kažkas mus prineštų prie vandens! Mes norime būti tais žmonėmis, kurie yra šalia, kurie girdi ir supranta, ištiesia ranką pakilti. Ypač tais mūsų gyvenimo momentais, kai pagalba yra būtina, kai mums pačioms pasidaro per sunku! 'Pasitinkame tave čia apkabinti ir palydėti į naują gyvenimą, naują viltį! "- sako Raselė, kuri ir yra šitos rubrikos autorė.
Nothing Found