Emocijos užplūsta gerokai prieš teisinį procesą ir tęsiasi ilgai po jo pabaigos. Žinome, kad skyrybos yra 95 % emocinės ir tik 5 % teisinės. Būtent tie 95 % prasideda gerokai prieš teisinį procesą ir tęsiasi ilgai po skyrybų. Kas yra tie 95 %? (Užuomina: ne visos emocijos yra neigiamos.)

Šokas

Jūsų aiškumo dėl skyrybų ir sutuoktinio informavimo šokas: moterys mėnesius kovoja su savo sprendimu. Metų metus trukusios pastangos nepagerino santuokos. Vieną dieną „pabudau ir tiesiog supratau, kad turiu skirtis". Tai būna aiškumo akimirka.

Jūsų sutuoktinio pareiškimo šokas: jūs žinojote, kad jūsų santuokoje yra problemų, bet jums niekada neatėjo į galvą, kad jis jus paliks. „Aš buvau nusiteikusi ilgam", – sakote jūs. „Maniau, kad galiausiai išspręsime šiuos klausimus. Bet tada jis tiesiog pareiškia, kad nori išsiskirti!"

Šokas, kai jūsų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis netikėtais būdais (draugų, šeimos ir jūsų vaikų reakcijos): „Buvau tokia artima savo anytai, dabar ji mane visur užblokavo ir neatsiliepia į mano skambučius."

Kaltė

Nors skyrybos mūsų kultūroje yra labai dažnas reiškinys, su jomis vis dar siejama sena stigma. Priminkite sau, kad nesate nevykėle vien todėl, kad jūsų santuoka iširo.

Galite jaustis kaltos, nes jaučiatės „nesėkmingos". Mes sakome: „Padariau viską, ką galėjau, kad jis būtų laimingas. Maniau, kad buvau gera žmona. Bet, regis, nieko negalėjau padaryti teisingai. Visko, ką padariau, nepakako. Kaip aš suklydau?"

Nematėte problemų ir su jomis nesusitvarkėte, kai galėjote. „Maniau, kad viskas gerai. Abu buvome užsiėmę darbu ir vaikais. Turbūt nepastebėjau atstumo tarp mūsų, o mano partneris nieko nesakė. Jis tiesiog atsitraukė".

Galbūt padarėte dalykų, dėl kurių gailitės (turėjote romaną, per daug išleidote pinigų, atsisakėte psichikos sveikatos gydymo). Arba pavyzdžiui: moteris žino, kad vyras geria per daug, bet jis tvirtino, kad jam to reikia, kad atsipalaiduotų, ir jūs laiku to nesustabdėte.

Kaltės jausmas dėl skyrybų inicijavimo ir skausmo sukėlimo sutuoktiniui / šeimai / vaikams: Mes sakome: „Aš nusistačiau taisyklę niekada nesiskirti, nes mano tėvų skyrybos buvo tokios blogos. Dabar ir savo vaikus verčiu tai išgyventi."

Sielvartas

Sielvartas ir liūdesys yra normalūs jausmai, patiriami susidūrus su netektimi.

Svajonės, kuriai davėte įžadus, žlugimas: „Netekau geriausio draugo. Jis visada buvo šalia manęs kaip niekas kitas. Bet dabar jis sako, kad manęs nebemyli…"

Skausmas „griauti viską, ką kartu pastatėme", yra didesnis, nei jūs gali pakelti. Jūs myli namus, kurie dabar griūna. Jūs negalite įsivaizduoti gyvenimo kaip vieniša mama.

Sielvartas dėl šeimos jausmo praradimo: bendras tėvų laikas yra „didžiausias įsivaizduojamas skausmas", – sakome mes. „Neguldysime savo vaikų į lovą kiekvieną vakarą kartu. Manau, kad niekada nenustosiu verkti."

Pyktis

Pyktis, tarsi šarvai, apsaugo jus nuo pažeidžiamų jausmų, slypinčių po pykčiu.

Pavyzdžiui pyktis ant sutuoktinio už tai, kad jus atstūmė, išdavė ar paliko: jūs esate įsiutusi ant savo buvusio vyro, nes jis užmezgė romaną jūsų santuokos metu. Jūsų teisumas taip apsaugo jus nuo savo vaidmens jūsų santykių žlugime pripažinimo.

Pyktis sau: Tai gali atrodyti kaip depresija, kai save graužiate dėl tikrų ar įsivaizduojamų nesėkmių.

Pyktis kitiems: Dėl santuokos pabaigos galite kaltinti kitus (išplėstinę šeimą, romano partnerį, terapeutą).

Baimė ir nerimas

Mūsų smegenys yra užprogramuotos ieškoti aplinkoje pavojų, o artėjančios skyrybos dažnai atrodo kaip žengimas į bedugnę.

Ateities baimė: „Ar kada nors vėl rasiu meilę? Ar mano vaikams viskas bus gerai? Jaučiuosi taip, lyg būčiau palikta likimo valiai. Naktį mane užplūsta baimių cunamis."

Finansinės baimės: „Tikriausiai niekada negalėsiu išeiti į pensiją…" „Ar dabar turiu grįžti į darbą? Ar turėsiu sunkiau dirbti, kad galėčiau išlaikyti vaikus ir save?"

Baimė likti vienai: „Nežinau, kaip gyventi viena. Bijau, kad nežinosiu, ką daryti. Ar man viskas bus gerai?.."

Baimė dėl paties skyrybų proceso: „Manau, kad jis bandys iš manęs atimti vaikus. Bijau, kad jis tai užvilkins teisme, ištuštins mūsų banko sąskaitą ir tada išsikraustys su mano vaikais. Nepasitikiu, kad jis nemeluos teisme. Ir nerimauju, kad jis slėpė pinigus kažkokiose slaptose sąskaitose, galbūt ofšorinėse."

Teigiamos emocijos

Pilna širdis gali talpinti daug emocijų. Skyrybų metu taip pat gali kilti teigiamų emocijų. Galite jausti jausmų virtinę, netgi prieštaringų.

Palengvėjimas

(Taip pat galite jaustis kaltomis dėl palengvėjimo). Jums palengvėjo, nes barniai liovėsi. Jūs vis dar pykstate ir liūdite, bet suprantate, kad ginčai buvo įtempti ir paveikė visą šeimą. Pasibaigus konfliktams, kasdienis stresas sumažėja.

Optimizmas

Jūs buvote šokiruota, kai jūsų vyras inicijavo skyrybas, bet džiaugiates, kad turite pasirinkimų ir galimybių, kurių anksčiau neturėjote. „Dabar galiu priimti savo sprendimus. Galiu susigrąžinti dalį savęs, kurios atsisakiau per 32 santuokos metus. Grįžtu prie savo meno kūrinių ir įstojau į knygų klubą. Netgi bandau susipažinti internetu! Prireikė laiko, kol pasiekiau šį tašką, bet dabar matau skyrybų privalumus!"

Daugybė sudėtingų emocijų, kylančių pradėjus svarstyti apie skyrybas, laikui bėgant tai atslūgs. Kartais tai gali atrodyti kaip minų laukas, nes jausmai sužadinami netikėtai. Paprastai galite tikėtis, kad šios emocijos tai stiprės, tai silpnės metus ar dvejus po galutinių skyrybų. Emocijos laikui bėgant tampa silpnesnės ir labiau užvaldomos, nes gyjate ir pertvarkote savo gyvenimą su naujomis rutinomis ir modeliais. Jei po metų ar dvejų vis dar jaučiatės prislėgtos, kreipkitės į paramos grupes, kurios padės jums įveikti emocijas ir rasti ramybę bei susitaikymą.