Šiuolaikinėje visuomenėje gyvename sparčiai besikeičiančioje, technologiškai pažangioje ir kartais chaotiškai besikeičiančioje būsenoje, kurioje tiek daug skirtingų dalykų nuolat reikalauja mūsų dėmesio. Namų gyvenimo, darbo, šeimos, švietimo ir socialinės žiniasklaidos derinimas gali sukelti stresą, nerimą ir kartais jaustis, kad esame nevaldomos, su mintimis, daužančiomis širdis.

Todėl nenuostabu, kad mums patariama kartais sulėtinti tempą ir atsijungti. Turėtume atkreipti dėmesį į dalykus, kurie naudingi mūsų psichinei sveikatai ir gerovei, ir rasti būdų, kaip rasti ramybę, taiką ir tylą įtemptame gyvenimo tempe. Visur siūlomos įvairios technikos, kai kurios iš jų yra dvasinės, o kai kurios – grynai į sveikatą orientuotos. Kai kurios iš šių technikų vadinamos meditacija, o kai kurios – sąmoningumu. Kartais šie terminai vartojami pakaitomis. Manoma, kad reguliarus trumpas sąmoningumo laikotarpis paprastai naudingas bet kokio amžiaus žmogui.

Meditacija ir sąmoningumas dažnai laikomi kilusiais iš tokių religijų kaip budizmas, tačiau abi šios sritys turi stiprią krikščionišką tradiciją. Todėl krikščionys neturėtų vengti bet kokios praktikos, bet turėtų būti įžvalgūs, kas bus naudinga jų psichinei ir dvasinei sveikatai.

Sąmoningumas

Sąmoningumo tikslas – leisti žmogui sutelkti dėmesį į dabartinę akimirką, o ne nerimauti dėl ateities ar to, kas buvo padaryta. Šis susikaupimas gali apimti kvėpavimo kontrolės techniką, klausymąsi savo kūno, žodžių ar kelių garsų kartojimą arba tiesiog gilesnį artimiausios aplinkos suvokimą. Dažnai sąmoningumą praktikuojantys žmonės raginami pastebėti nuklystančias mintis ir fizinius pojūčius ir leisti jiems praeiti, prieš grįžtant į dabartinę akimirką.

Praktikuodami sąmoningumą, daugelis žmonių tampa mažiau nerimastingi, jaučiasi ramesni, nes tai yra būdas suvokti, kaip mūsų mintys mus slegia ir skatina nerimauti. Sutelkiant dėmesį į akimirką, o ne apmąstant praeitį ar ateitį, nerimą galima nuraminti. Psichologai ir psichoterapeutai pažymi, kad sąmoningumo praktika padeda žmonėms, turintiems nerimą, tačiau taip pat pažymi, kad ji veikia ne visiems. Kartais sąmoningumo praktikos ir technikos gali būti siūlomos kaip patikimas būdas geriau jaustis dėl savęs, tačiau kai kurie žmonės yra sutrikę ir nusivylę, nes po meditacijos nerimas ir rūpesčiai gali vėl užplūsti.

Meditacija

Be technikų, vadinamų „sąmoningumu", yra ir daugybė proto nuraminimo technikų, vadinamų „meditacija".

Kartais sakoma, kad yra devynios skirtingos meditacijos kategorijos, įskaitant:

• Sąmoningumą (kaip aprašyta aukščiau)
• Sutelktą meditaciją – sutelkiant dėmesį į kažką vaizdingo, pavyzdžiui, žvakės liepsną, karoliukų ar įkvėpimų skaičiavimas arba garso klausymasis.
• Mantrų meditaciją – žodžių ar garsų kartojimas kaip dėmesio sutelkimas.
• Judesio meditaciją – tai gali būti jogos ar taiči užsiėmimai arba tiesiog vaikščiojimas.
• Transcendentinė meditacija – tai meditacijos rūšis, kurią daugelis žmonių sieja su Zen ar joga ir jos paprastai moko Zen mokytojas.
• Vizualizacijos meditacija – ji dažnai rekomenduojama žmonėms kaip būdas atsikratyti žemos savivertės ir neigiamų minčių, sutelkiant dėmesį į teigiamas mintis ir vaizduotę.
• Meilės/Gerumo meditacija – ši meditacija sutelkia dėmesį į gerumo ir užuojautos kitiems emocijas ir teigia, kad padeda žmonėms atsikratyti pykčio, apmaudo, kaltės ir baimės.
• Atsipalaidavimo meditacija – tai technika, skirta įtempti ir atpalaiduoti skirtingas kūno raumenų grupes, siekiant atpalaiduoti įtampą ir jaustis ramiau bei atsipalaidavus.
• Dvasinė meditacija – tai gali apimti skirtingose ​​religijose sukurtas technikas, skirtas sutelkti dėmesį į dvasinius dalykus arba dieviškumą. Daugelis žmonių naudoja meditacijos technikas, susijusias su budistine praktika, tačiau yra daug šių technikų variantų ir jų mokymo bei atlikimo būdų, tame tarpe ir krikščioniškų.

Taip pat yra daug mokytojų ir vadovų, kurie moko kaip medituoti, ir daugybė patarimų bei mokymų variantų. Tačiau ne visi mokytojai yra vienodi, todėl reikia būti atsargioms renkantis specialistą, ir patartina patikrinti jų išsilavinimą ir patirtį.

Keletas abejonių dėl intensyvios ir ilgalaikės meditacijos praktikos

Kaip psichologai ir psichoterapeutai pažymi, kad sąmoningumas padeda ne visiems, taip yra atvejų, kai žmonės susirgo dėl labai intensyvių ir ilgalaikių meditacijos formų. Kai kurie meditacijos mokytojai ir kai kurios meditacijos rekolekcijos skatina ilgus tylos ir gilios meditacijos periodus, kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti stresą arba netgi sukelti psichinę ligą. Analogija: galbūt galite sulaikyti kvėpavimą pusę minutės ar panašiai nejausdami jokio neigiamo poveikio, bet jei bandytumėte jį sulaikyti taip ilgai, kaip laisvojo nardymo specialistas, galite sau padaryti realią žalą. Ne visi yra pasirengę griežtai ir ilgai protinei disciplinai, ir viskas gali pakrypti bloga linkme.