Rūpinimasis Alzheimerio liga ar kita demencija sergančiais asmenimis kelia ypatingų iššūkių šeimos nariams, kurie juos prižiūri. Demencijos simptomams pablogėjus, globėjai gali patirti padidėjusį emocinį stresą, depresiją, nerimą ir naujų ar pablogėjusių sveikatos problemų. Globėjai dažnai patiria finansinių sunkumų dėl darbo sutrikimų ir sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų apmokėjimo sutrikimų.

Gilesnis supratimas apie tai, ką reiškia gyventi sergant demencija, gali padėti jums suprasti ką daryti, kad šia liga sergantis žmogus jaustusi geriau.

Šeimos nariai, sergantys demencija, susiduria su bendravimo, vaidmenų ir kasdienio gyvenimo iššūkiais, kuriems reikalinga kantrybė, rutina ir į asmenį orientuota parama, orientuota į gebėjimus, o ne į trūkumus, apimanti paprastus pasirinkimus, aiškų bendravimą ir orumo išlaikymą, o globėjams reikia didelės paramos savo emocinei sveikatai, pasitelkiant tokius išteklius kaip paramos grupės, profesionali pagalba jausmams valdyti ir praktinėms užduotims atlikti. Pagrindiniai globėjų uždaviniai ura ramios, struktūrizuotos aplinkos kūrimas, bendravimo pritaikymas (klausymąsi, neverbaliniai ženklai), savarankiškumo skatinimas ir būsimos priežiūros planavimas.

Demencija sergančio žmogaus jausmus ir gyvenimo patirtį lemia ne tik pati liga. Jų patirtį taip pat formuoja santykiai, aplinka ir palaikymas. Globėjai, draugai ir šeima gali padėti demencija sergančiam asmeniui jaustis vertinamam ir įtrauktam į šeimos gyvenimą.

Pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į asmenį kaip individą. Tai vadinama į asmenį orientuota priežiūra. Pagalba taip pat turėtų būti skirta jo gerovei skatinti ir poreikiams tenkinti. Svarbu sutelkti dėmesį į tai, ką žmogus vis dar turi, o ne į tai, ką jis galėjo prarasti. Susitelkite į tai, ką žmogus jaučia, o ne į tai, ką jis prisimena.

Demencija sergantis asmuo gali gyventi pasaulyje, kuris labai skiriasi nuo jį supančių žmonių pasaulio. Norint suprasti ir paremti asmenį, yra labia svarbu pažvelgti į dalykus iš jo perspektyvos ir atpažinti jo gyvenimo ženklus.

Žmogaus reakcija į demenciją priklauso nuo jo asmenybės, ankstesnės patirties, demencijos supratimo, gaunamos socialinės ir emocinės paramos bei aplinkos. Kai kurie žmonės gali nepripažinti, kad serga demencija. Jie gali neigti, kad patiria sunkumų. Kiti gali suvokti, kad viskas darosi sunkiau, bet manyti, kad tai normalus senėjimo, o ne demencijos aspektas.

Yra labia svarbu planuoti ateitį, nes demencijai progresuojant iškils daug įvairių probleminių situacijų, kada sergantis žogus jau nepajėgs daryti sprendimus. Paskatinkite demencija sergantį asmenį sudaryti ilgalaikį įgaliojimą, kad atsakingas asmuo galėtų priimti sprendimus jo vardu, kai jis nebegalės to padaryti. Pasikalbėkite su demencija sergančiu asmeniu apie išankstinį sprendimą atsisakyti tam tikrų rūšių medicininio gydymo tam tikrose situacijose. Jis bus naudojamas tik tada, kai demencija sergantis asmuo ateityje praras gebėjimą priimti ar pranešti apie sprendimą.

Rūpintis šeimos nariu, draugu ar giminaičiu, sergančiu demencija, gali būti labai sunku. Tačiau lygiai taip pat svarbu rūpintis ir savimi. Kai rūpinatės kitu žmogumi, gali būti lengva pamiršti savo poreikius. Tačiau rūpinimasis savo sveikata ir laiko skyrimas sau gali padėti jums jaustis geriau ir geriau susidoroti su savo slaugytojo vaidmeniu.

Rūpinimasis asmeniu, sergančiu demencija, gali sukelti kaltės, liūdesio, sumišimo ar pykčio jausmus. Skirtingai nuo kitų ligų, gali būti sunku pasidalinti šiais jausmais su asmeniu, sergančiu demencija, todėl galite jaustis labai izoliuoti.

Svarbu pripažinti šiuos jausmus ir prisiminti, kad nėra teisingo ar neteisingo būdo jaustis. Savitarpio pagalbos grupės gali būti geras būdas gauti paramą iš kitų globėjų, kurie supranta, ką jūs išgyvenate, ir gali pasidalyti savo patirtimi, praktiniais patarimais, o svarbiausiai jūs galite gauti emocinį palaikymą, kuris taip būtinas tokioje situacijoje.