Jei jums ar jūsų artimam žmogui buvo diagnozuotas vėžys, tikriausiai pasaulis tą akimirką trumpam sustojo. Atrodo, kad iki tol buvęs gyvenimas staiga pasidalijo į dvi dalis – „iki“ ir „po“. Viena žinia gali sugriauti įprastą saugumo jausmą, sukelti daugybę klausimų, baimės, sumišimo ir nežinomybės. Tačiau net ir tokiu sunkiu metu labai svarbu prisiminti – jūs nesate viena. Nors ši kelionė gali atrodyti bauginanti, žingsnis po žingsnio įmanoma atrasti būdų, kurie padės išbūti šį laikotarpį ramiau, sąmoningiau ir su daugiau vidinės atramos.
Sužinoti apie vėžio diagnozę yra labai sunku. Daugelis žmonių pirmosiomis dienomis jaučiasi priblokšti, išsigandę, sutrikę ar emociškai sustingę. Vieni puola ieškoti atsakymų ir informacijos, kiti kuriam laikui tarsi atsitraukia nuo realybės, nes protui reikia laiko priimti tai, kas vyksta. Visa tai yra natūralu. Nėra vieno „teisingo“ būdo reaguoti į tokią žinią.
Jeigu šiuo metu nežinote, ką daryti toliau, stenkitės nekelti sau per didelių reikalavimų. Nebūtina visko suprasti iš karto. Kartais užtenka tiesiog išbūti pirmąsias dienas, leisti sau jausti tai, ką jaučiate, ir po truputį pradėti dėlioti tolimesnius žingsnius. Šiame straipsnyje pateikiamos mintys ir patarimai gali padėti jums lengviau susiorientuoti šiame emociškai įtemptame gyvenimo etape.
Sužinokite kuo daugiau apie savo vėžio diagnozę
Nors pradžioje gali atrodyti, kad informacijos yra per daug arba ji gąsdina, dažnai būtent aiškesnis supratimas padeda susigrąžinti bent dalį vidinio stabilumo. Stenkitės gauti kuo daugiau pagrindinės, patikimos ir jums suprantamos informacijos apie diagnozę bei galimus gydymo būdus. Žinojimas leidžia jaustis mažiau bejėgiškai ir padeda aktyviau dalyvauti priimant sprendimus dėl savo ar artimojo gydymo bei priežiūros.
Labai naudinga užsirašyti visus klausimus, kurie kyla tarp vizitų pas gydytojus. Streso metu žmogui sunku viską prisiminti, todėl užrašai gali tapti svarbia atrama. Pasiimkite juos į susitikimus su sveikatos priežiūros specialistais ir nebijokite klausti net tų dalykų, kurie atrodo paprasti ar pasikartojantys.
Galite paklausti:
- Kokio tipo vėžys diagnozuotas?
- Kurioje kūno vietoje jis yra?
- Ar liga išplitusi?
- Ar ši vėžio forma yra gydoma?
- Kokia tikimybė pasveikti arba sustabdyti ligos progresavimą?
- Kokių papildomų tyrimų ar procedūrų gali prireikti?
- Kokios galimos gydymo galimybės?
- Kokią naudą gali suteikti gydymas?
- Ko galima tikėtis gydymo metu?
- Kokie galimi šalutiniai poveikiai?
- Kada būtina kreiptis į gydytoją ar gydymo įstaigą?
- Ką galima padaryti siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką?
- Ar ši liga gali būti paveldima?
- Kas nutiktų atsisakius gydymo?
Pirmieji pokalbiai su gydytojais dažnai būna emociškai labai sunkūs, todėl verta apsvarstyti galimybę į kelis pirmuosius vizitus vykti kartu su artimu žmogumi. Šalia esantis šeimos narys ar draugas gali padėti išgirsti svarbią informaciją, užduoti klausimus, kurių jūs tuo metu nepajėgsite suformuluoti, arba tiesiog būti emocine atrama.
Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus skirtingai priima informaciją apie ligą. Vieni nori žinoti visas detales ir aktyviai dalyvauti kiekviename sprendime. Kitiems ramiau, kai gydymo planu labiau rūpinasi gydytojai, o jie patys susitelkia į kasdienį emocinį išbuvimą. Abi reakcijos yra normalios. Svarbiausia – pajusti, kas šiuo metu geriausiai tinka būtent jums, ir apie tai atvirai pasakyti savo gydymo komandai.
Palaikykite atvirą bendravimą
Vėžio diagnozė dažnai paliečia ne tik kūną, bet ir visus žmogaus santykius. Pasikeičia emocijos, bendravimo būdai, kartais net artimiausių žmonių elgesys. Vieni nežino, ką sakyti, todėl atsitraukia. Kiti stengiasi būti stiprūs ir slepia savo jausmus. Tačiau tylėjimas neretai dar labiau sustiprina vienišumo jausmą.
Labai svarbu išlaikyti kuo atviresnį ir šiltesnį bendravimą su artimaisiais, draugais, gydytojais bei tais žmonėmis, kuriais pasitikite. Sergantis žmogus gali jaustis labai vienišas, jei aplinkiniai vengs kalbėti apie ligą arba bandys apsimesti, kad viskas gerai. Lygiai taip pat ir pats žmogus gali pradėti slėpti savo tikruosius išgyvenimus, nenorėdamas skaudinti kitų.
Tačiau tikras artumas dažniausiai atsiranda tada, kai leidžiame vieni kitiems būti nuoširdiems. Nebūtina visada atrodyti stipriai. Kartais labai gydanti tampa paprasta frazė: „Man šiandien labai sunku“ arba „Aš bijau“. Atvirumas leidžia ne tik gauti daugiau palaikymo, bet ir sumažina vidinę emocinę įtampą.
Numatykite galimus fizinius pokyčius
Vien mintis apie kūno pokyčius gali kelti daug nerimo. Vėžio gydymas dažnai paveikia ne tik fizinę savijautą, bet ir žmogaus savivertę, moteriškumo pojūtį, santykį su savo kūnu. Todėl labai svarbu apie tai galvoti ne tik praktiškai, bet ir jautriai, su atjauta sau.
Geriausia apie galimus pokyčius pradėti kalbėtis dar prieš pradedant gydymą. Paklauskite gydytojo, kokių šalutinių poveikių galima tikėtis, kokie pokyčiai gali būti laikini, o kokiems reikės ilgesnio prisitaikymo.
Kai kuriems žmonėms gydymas sukelia plaukų slinkimą, svorio pokyčius, nuovargį ar odos jautrumą. Šie pokyčiai gali būti emociškai labai skaudūs, todėl svarbu prisiminti – jūsų vertė nepriklauso nuo išvaizdos ar ligos paveikto kūno. Vis dėlto rūpinimasis savimi gali padėti jaustis tvirčiau ir saugiau. Kai kurioms moterims padeda nauji drabužiai, švelnus makiažas, galvos apdangalai, perukai ar tiesiog mažos kasdienės grožio rutinos, leidžiančios išsaugoti ryšį su savimi.
Taip pat verta apsvarstyti galimybę prisijungti prie palaikymo grupės. Kiti žmonės, išgyvenantys panašią patirtį, dažnai pasidalija ne tik praktiniais patarimais, bet ir labai svarbiu jausmu – kad jūs nesate viena šiame kelyje.
Pagalvokite ir apie tai, kaip gydymas gali paveikti jūsų kasdienį gyvenimą. Gali keistis darbo galimybės, energijos lygis, kasdieniai įpročiai ar šeimos rutina. Kuo anksčiau pradėsite planuoti praktinius dalykus, tuo daugiau vidinės ramybės galėsite išsaugoti vėliau.
Iš anksto apsvarstykite finansinius klausimus, pagalbą namuose, maisto ruošą, vaikų ar augintinių priežiūrą. Priimti pagalbą nėra silpnumas. Tai leidimas sau būti žmogumi, kuriam šiuo metu reikia daugiau rūpesčio ir palaikymo.
Palaikykite sveiką gyvenimo būdą
Nors liga gali atimti daug jėgų, labai svarbu kiek įmanoma švelniai rūpintis savo kūnu ir emocine būsena. Sveikas gyvenimo būdas nepanaikina ligos, tačiau gali padėti geriau ištverti gydymą, sumažinti nuovargį ir suteikti daugiau vidinės atramos.
Stenkitės maitintis kuo reguliariau ir visavertiškiau, net jei apetitas sumažėjęs. Skirkite laiko poilsiui, miegui ir mažoms atokvėpio akimirkoms. Kūnui dabar reikia ne kovos, o rūpesčio.
Jeigu leidžia savijauta, stenkitės išlaikyti bent šiek tiek įprastą dienos rutiną. Kartais net nedideli kasdieniai ritualai – rytinė arbata, trumpas pasivaikščiojimas, mėgstama muzika ar knyga – gali padėti sugrįžti į saugumo pojūtį.
Mankšta, net ir labai lengva, dažnai padeda ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Judėjimas gali sumažinti įtampą, pagerinti miegą ir suteikti daugiau gyvybingumo jausmo. Tačiau svarbiausia čia ne rezultatai, o švelnus ryšys su savo kūnu.
Leiskite artimiesiems jums padėti
Daugeliui žmonių sunku prašyti pagalbos. Ypač toms moterims, kurios visą gyvenimą buvo įpratusios rūpintis kitais. Tačiau dabar labai svarbu leisti kitiems pasirūpinti jumis.
Artimieji dažnai nori padėti, tik ne visada žino kaip. Vieni gali nuvežti į gydymo įstaigą, kiti pasirūpinti maistu, namų ruoša ar kasdieniais reikalais. Net maži praktiniai dalykai gali sumažinti jūsų emocinį ir fizinį krūvį.
Vėžio diagnozė paveikia visą šeimą. Ji paliečia ne tik sergantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Todėl priimti pagalbą reiškia pasirūpinti ne tik savimi, bet ir tais, kurie šalia jūsų išgyvena šį sunkų laiką.
Peržiūrėkite savo tikslus ir prioritetus
Sunkios gyvenimo krizės dažnai priverčia iš naujo pažvelgti į tai, kas iš tiesų svarbu. Tai laikas, kai daugelis žmonių pradeda aiškiau jausti, kam nori skirti savo energiją, laiką ir dėmesį.
Skirkite daugiau laiko tam, kas jums teikia prasmę, šilumą ir vidinę ramybę. Galbūt tai pokalbiai su artimaisiais, buvimas gamtoje, kūryba, tikėjimas ar tiesiog tylūs vakarai namuose.
Leiskite sau atsisakyti veiklų, kurios sekina, kelia papildomą įtampą arba šiuo metu nebėra svarbios. Jūs neprivalote visko suspėti. Dabar svarbiausia – jūsų savijauta ir vidinis saugumas.
Stenkitės išlaikyti savo gyvenimo ritmą
Nors gyvenimas po diagnozės pasikeičia, labai svarbu neprarasti ryšio su savimi ir tuo, kas iki šiol kūrė jūsų kasdienybę. Kartais net mažas įprastumo pojūtis gali suteikti daug emocinės atramos.
Gyvenkite po vieną dieną. Ateitis šiuo metu gali atrodyti labai neaiški ir gąsdinanti, tačiau bandymas kontroliuoti viską iš karto dažnai tik padidina nerimą. Leiskite sau koncentruotis į šiandieną – į tai, ką galite padaryti dabar, šią akimirką.
Kalbėkite su žmonėmis, kurie išgyveno panašią patirtį
Žmonėms, kurie nėra susidūrę su vėžiu, kartais gali būti sunku iki galo suprasti jūsų jausmus. Todėl labai vertingi tampa pokalbiai su tais, kurie jau yra ėję panašiu keliu.
Kiti žmonės gali pasidalyti ne tik praktiniais patarimais, bet ir viltimi. Jų istorijos dažnai padeda suprasti, kad net ir labai sunkiuose išgyvenimuose galima atrasti stiprybės, šviesos ir naujo santykio su gyvenimu.
Kovokite su prietarais ir baimėmis
Nors visuomenė apie vėžį šiandien kalba daugiau nei anksčiau, kai kurie mitai ir baimės vis dar egzistuoja. Kartais galite susidurti su nejaukiais klausimais, perdėtu gailesčiu ar net žmonių atsitraukimu.
Svarbu prisiminti – kitų žmonių baimės nėra jūsų kaltė. Dažnai jie tiesiog nežino, kaip elgtis susidūrę su sunkia liga. Jūsų ramus ir atviras bendravimas gali padėti jiems geriau suprasti situaciją ir išsklaidyti nepagrįstus stereotipus.
Sukurkite savo būdus, kaip išbūti šį laikotarpį
Kaip kiekvienas žmogus skirtingai išgyvena ligą, taip ir emocinio susidorojimo būdai kiekvienam gali būti labai individualūs. Leiskite sau ieškoti to, kas suteikia daugiau ramybės, vilties ir vidinės atramos.
Galbūt jums padės:
- atsipalaidavimo ar kvėpavimo pratimai;
- atviri pokalbiai su artimaisiais;
- malda ar dvasinės praktikos;
- dienoraščio rašymas;
- konsultacijos su psichologu;
- laikas vienumoje;
- mėgstama kūrybinė veikla;
- sąmoningas poilsis;
- gebėjimas pasakyti „ne“, kai jaučiate pervargimą.
Tai, kas padėjo jums išgyventi sunkius laikotarpius anksčiau, gali tapti atrama ir dabar. Prisiglauskite prie to, kas suteikia saugumo jausmą – prie mylimo žmogaus, tikėjimo, gamtos, muzikos ar tylos. Ir kartu leiskite sau atrasti naujų būdų pasirūpinti savimi.
Svarbiausia – nepamirškite, kad net ir labai sunkiomis akimirkomis jūs neprarandate savo vertės, moteriškumo, jautrumo ir teisės į viltį. Net jei šiandien atrodo labai sunku, žingsnis po žingsnio galima išmokti gyventi šioje naujoje realybėje, atrandant daugiau švelnumo sau, daugiau artumo su kitais ir daugiau vidinės stiprybės, nei kada nors manėte turinti.
Jei jums ar jūsų artimam žmogui buvo diagnozuotas vėžys, tikriausiai pasaulis tą akimirką trumpam sustojo. Atrodo, kad iki tol buvęs gyvenimas staiga pasidalijo į dvi dalis – „iki“ ir „po“. Viena žinia gali sugriauti įprastą saugumo jausmą, sukelti daugybę klausimų, baimės, sumišimo ir nežinomybės. Tačiau net ir tokiu sunkiu metu labai svarbu prisiminti – jūs nesate viena. Nors ši kelionė gali atrodyti bauginanti, žingsnis po žingsnio įmanoma atrasti būdų, kurie padės išbūti šį laikotarpį ramiau, sąmoningiau ir su daugiau vidinės atramos.
Sužinoti apie vėžio diagnozę yra labai sunku. Daugelis žmonių pirmosiomis dienomis jaučiasi priblokšti, išsigandę, sutrikę ar emociškai sustingę. Vieni puola ieškoti atsakymų ir informacijos, kiti kuriam laikui tarsi atsitraukia nuo realybės, nes protui reikia laiko priimti tai, kas vyksta. Visa tai yra natūralu. Nėra vieno „teisingo“ būdo reaguoti į tokią žinią.
Jeigu šiuo metu nežinote, ką daryti toliau, stenkitės nekelti sau per didelių reikalavimų. Nebūtina visko suprasti iš karto. Kartais užtenka tiesiog išbūti pirmąsias dienas, leisti sau jausti tai, ką jaučiate, ir po truputį pradėti dėlioti tolimesnius žingsnius. Šiame straipsnyje pateikiamos mintys ir patarimai gali padėti jums lengviau susiorientuoti šiame emociškai įtemptame gyvenimo etape.
Sužinokite kuo daugiau apie savo vėžio diagnozę
Nors pradžioje gali atrodyti, kad informacijos yra per daug arba ji gąsdina, dažnai būtent aiškesnis supratimas padeda susigrąžinti bent dalį vidinio stabilumo. Stenkitės gauti kuo daugiau pagrindinės, patikimos ir jums suprantamos informacijos apie diagnozę bei galimus gydymo būdus. Žinojimas leidžia jaustis mažiau bejėgiškai ir padeda aktyviau dalyvauti priimant sprendimus dėl savo ar artimojo gydymo bei priežiūros.
Labai naudinga užsirašyti visus klausimus, kurie kyla tarp vizitų pas gydytojus. Streso metu žmogui sunku viską prisiminti, todėl užrašai gali tapti svarbia atrama. Pasiimkite juos į susitikimus su sveikatos priežiūros specialistais ir nebijokite klausti net tų dalykų, kurie atrodo paprasti ar pasikartojantys.
Galite paklausti:
- Kokio tipo vėžys diagnozuotas?
- Kurioje kūno vietoje jis yra?
- Ar liga išplitusi?
- Ar ši vėžio forma yra gydoma?
- Kokia tikimybė pasveikti arba sustabdyti ligos progresavimą?
- Kokių papildomų tyrimų ar procedūrų gali prireikti?
- Kokios galimos gydymo galimybės?
- Kokią naudą gali suteikti gydymas?
- Ko galima tikėtis gydymo metu?
- Kokie galimi šalutiniai poveikiai?
- Kada būtina kreiptis į gydytoją ar gydymo įstaigą?
- Ką galima padaryti siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką?
- Ar ši liga gali būti paveldima?
- Kas nutiktų atsisakius gydymo?
Pirmieji pokalbiai su gydytojais dažnai būna emociškai labai sunkūs, todėl verta apsvarstyti galimybę į kelis pirmuosius vizitus vykti kartu su artimu žmogumi. Šalia esantis šeimos narys ar draugas gali padėti išgirsti svarbią informaciją, užduoti klausimus, kurių jūs tuo metu nepajėgsite suformuluoti, arba tiesiog būti emocine atrama.
Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus skirtingai priima informaciją apie ligą. Vieni nori žinoti visas detales ir aktyviai dalyvauti kiekviename sprendime. Kitiems ramiau, kai gydymo planu labiau rūpinasi gydytojai, o jie patys susitelkia į kasdienį emocinį išbuvimą. Abi reakcijos yra normalios. Svarbiausia – pajusti, kas šiuo metu geriausiai tinka būtent jums, ir apie tai atvirai pasakyti savo gydymo komandai.
Palaikykite atvirą bendravimą
Vėžio diagnozė dažnai paliečia ne tik kūną, bet ir visus žmogaus santykius. Pasikeičia emocijos, bendravimo būdai, kartais net artimiausių žmonių elgesys. Vieni nežino, ką sakyti, todėl atsitraukia. Kiti stengiasi būti stiprūs ir slepia savo jausmus. Tačiau tylėjimas neretai dar labiau sustiprina vienišumo jausmą.
Labai svarbu išlaikyti kuo atviresnį ir šiltesnį bendravimą su artimaisiais, draugais, gydytojais bei tais žmonėmis, kuriais pasitikite. Sergantis žmogus gali jaustis labai vienišas, jei aplinkiniai vengs kalbėti apie ligą arba bandys apsimesti, kad viskas gerai. Lygiai taip pat ir pats žmogus gali pradėti slėpti savo tikruosius išgyvenimus, nenorėdamas skaudinti kitų.
Tačiau tikras artumas dažniausiai atsiranda tada, kai leidžiame vieni kitiems būti nuoširdiems. Nebūtina visada atrodyti stipriai. Kartais labai gydanti tampa paprasta frazė: „Man šiandien labai sunku“ arba „Aš bijau“. Atvirumas leidžia ne tik gauti daugiau palaikymo, bet ir sumažina vidinę emocinę įtampą.
Numatykite galimus fizinius pokyčius
Vien mintis apie kūno pokyčius gali kelti daug nerimo. Vėžio gydymas dažnai paveikia ne tik fizinę savijautą, bet ir žmogaus savivertę, moteriškumo pojūtį, santykį su savo kūnu. Todėl labai svarbu apie tai galvoti ne tik praktiškai, bet ir jautriai, su atjauta sau.
Geriausia apie galimus pokyčius pradėti kalbėtis dar prieš pradedant gydymą. Paklauskite gydytojo, kokių šalutinių poveikių galima tikėtis, kokie pokyčiai gali būti laikini, o kokiems reikės ilgesnio prisitaikymo.
Kai kuriems žmonėms gydymas sukelia plaukų slinkimą, svorio pokyčius, nuovargį ar odos jautrumą. Šie pokyčiai gali būti emociškai labai skaudūs, todėl svarbu prisiminti – jūsų vertė nepriklauso nuo išvaizdos ar ligos paveikto kūno. Vis dėlto rūpinimasis savimi gali padėti jaustis tvirčiau ir saugiau. Kai kurioms moterims padeda nauji drabužiai, švelnus makiažas, galvos apdangalai, perukai ar tiesiog mažos kasdienės grožio rutinos, leidžiančios išsaugoti ryšį su savimi.
Taip pat verta apsvarstyti galimybę prisijungti prie palaikymo grupės. Kiti žmonės, išgyvenantys panašią patirtį, dažnai pasidalija ne tik praktiniais patarimais, bet ir labai svarbiu jausmu – kad jūs nesate viena šiame kelyje.
Pagalvokite ir apie tai, kaip gydymas gali paveikti jūsų kasdienį gyvenimą. Gali keistis darbo galimybės, energijos lygis, kasdieniai įpročiai ar šeimos rutina. Kuo anksčiau pradėsite planuoti praktinius dalykus, tuo daugiau vidinės ramybės galėsite išsaugoti vėliau.
Iš anksto apsvarstykite finansinius klausimus, pagalbą namuose, maisto ruošą, vaikų ar augintinių priežiūrą. Priimti pagalbą nėra silpnumas. Tai leidimas sau būti žmogumi, kuriam šiuo metu reikia daugiau rūpesčio ir palaikymo.
Palaikykite sveiką gyvenimo būdą
Nors liga gali atimti daug jėgų, labai svarbu kiek įmanoma švelniai rūpintis savo kūnu ir emocine būsena. Sveikas gyvenimo būdas nepanaikina ligos, tačiau gali padėti geriau ištverti gydymą, sumažinti nuovargį ir suteikti daugiau vidinės atramos.
Stenkitės maitintis kuo reguliariau ir visavertiškiau, net jei apetitas sumažėjęs. Skirkite laiko poilsiui, miegui ir mažoms atokvėpio akimirkoms. Kūnui dabar reikia ne kovos, o rūpesčio.
Jeigu leidžia savijauta, stenkitės išlaikyti bent šiek tiek įprastą dienos rutiną. Kartais net nedideli kasdieniai ritualai – rytinė arbata, trumpas pasivaikščiojimas, mėgstama muzika ar knyga – gali padėti sugrįžti į saugumo pojūtį.
Mankšta, net ir labai lengva, dažnai padeda ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Judėjimas gali sumažinti įtampą, pagerinti miegą ir suteikti daugiau gyvybingumo jausmo. Tačiau svarbiausia čia ne rezultatai, o švelnus ryšys su savo kūnu.
Leiskite artimiesiems jums padėti
Daugeliui žmonių sunku prašyti pagalbos. Ypač toms moterims, kurios visą gyvenimą buvo įpratusios rūpintis kitais. Tačiau dabar labai svarbu leisti kitiems pasirūpinti jumis.
Artimieji dažnai nori padėti, tik ne visada žino kaip. Vieni gali nuvežti į gydymo įstaigą, kiti pasirūpinti maistu, namų ruoša ar kasdieniais reikalais. Net maži praktiniai dalykai gali sumažinti jūsų emocinį ir fizinį krūvį.
Vėžio diagnozė paveikia visą šeimą. Ji paliečia ne tik sergantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Todėl priimti pagalbą reiškia pasirūpinti ne tik savimi, bet ir tais, kurie šalia jūsų išgyvena šį sunkų laiką.
Peržiūrėkite savo tikslus ir prioritetus
Sunkios gyvenimo krizės dažnai priverčia iš naujo pažvelgti į tai, kas iš tiesų svarbu. Tai laikas, kai daugelis žmonių pradeda aiškiau jausti, kam nori skirti savo energiją, laiką ir dėmesį.
Skirkite daugiau laiko tam, kas jums teikia prasmę, šilumą ir vidinę ramybę. Galbūt tai pokalbiai su artimaisiais, buvimas gamtoje, kūryba, tikėjimas ar tiesiog tylūs vakarai namuose.
Leiskite sau atsisakyti veiklų, kurios sekina, kelia papildomą įtampą arba šiuo metu nebėra svarbios. Jūs neprivalote visko suspėti. Dabar svarbiausia – jūsų savijauta ir vidinis saugumas.
Stenkitės išlaikyti savo gyvenimo ritmą
Nors gyvenimas po diagnozės pasikeičia, labai svarbu neprarasti ryšio su savimi ir tuo, kas iki šiol kūrė jūsų kasdienybę. Kartais net mažas įprastumo pojūtis gali suteikti daug emocinės atramos.
Gyvenkite po vieną dieną. Ateitis šiuo metu gali atrodyti labai neaiški ir gąsdinanti, tačiau bandymas kontroliuoti viską iš karto dažnai tik padidina nerimą. Leiskite sau koncentruotis į šiandieną – į tai, ką galite padaryti dabar, šią akimirką.
Kalbėkite su žmonėmis, kurie išgyveno panašią patirtį
Žmonėms, kurie nėra susidūrę su vėžiu, kartais gali būti sunku iki galo suprasti jūsų jausmus. Todėl labai vertingi tampa pokalbiai su tais, kurie jau yra ėję panašiu keliu.
Kiti žmonės gali pasidalyti ne tik praktiniais patarimais, bet ir viltimi. Jų istorijos dažnai padeda suprasti, kad net ir labai sunkiuose išgyvenimuose galima atrasti stiprybės, šviesos ir naujo santykio su gyvenimu.
Kovokite su prietarais ir baimėmis
Nors visuomenė apie vėžį šiandien kalba daugiau nei anksčiau, kai kurie mitai ir baimės vis dar egzistuoja. Kartais galite susidurti su nejaukiais klausimais, perdėtu gailesčiu ar net žmonių atsitraukimu.
Svarbu prisiminti – kitų žmonių baimės nėra jūsų kaltė. Dažnai jie tiesiog nežino, kaip elgtis susidūrę su sunkia liga. Jūsų ramus ir atviras bendravimas gali padėti jiems geriau suprasti situaciją ir išsklaidyti nepagrįstus stereotipus.
Sukurkite savo būdus, kaip išbūti šį laikotarpį
Kaip kiekvienas žmogus skirtingai išgyvena ligą, taip ir emocinio susidorojimo būdai kiekvienam gali būti labai individualūs. Leiskite sau ieškoti to, kas suteikia daugiau ramybės, vilties ir vidinės atramos.
Galbūt jums padės:
- atsipalaidavimo ar kvėpavimo pratimai;
- atviri pokalbiai su artimaisiais;
- malda ar dvasinės praktikos;
- dienoraščio rašymas;
- konsultacijos su psichologu;
- laikas vienumoje;
- mėgstama kūrybinė veikla;
- sąmoningas poilsis;
- gebėjimas pasakyti „ne“, kai jaučiate pervargimą.
Tai, kas padėjo jums išgyventi sunkius laikotarpius anksčiau, gali tapti atrama ir dabar. Prisiglauskite prie to, kas suteikia saugumo jausmą – prie mylimo žmogaus, tikėjimo, gamtos, muzikos ar tylos. Ir kartu leiskite sau atrasti naujų būdų pasirūpinti savimi.