Skyrybos – tai viena skaudžiausių ir daugiausiai vidinių išgyvenimų sukeliančių gyvenimo patirčių, paliečianti ne tik du žmones, nusprendusius pasukti skirtingais keliais, bet ir visą šeimos emocinį pasaulį. Tai laikotarpis, kai griūva ne vien bendras gyvenimas ar kasdieniai įpročiai – labai dažnai griūva ir saugumo jausmas, pasitikėjimas ateitimi, ilgai puoselėti planai, viltys bei tikėjimas santykių tvirtumu. Dėl šios priežasties skyrybos jau daugelį metų išlieka viena svarbiausių visuomenės problemų, kuriai didelį dėmesį skiria sociologai, psichologai, šeimos konsultantai bei kiti specialistai.
Ekspertai nuolat ieško priežasčių, kodėl vis daugiau porų nesugeba išsaugoti santykių ir kodėl šeimos tampa tokios trapios. Pastebima, kad santuokinį gyvenimą stipriai veikia ne tik pačių partnerių tarpusavio santykiai, bet ir platesnė socialinė aplinka – ekonominis nestabilumas, nuolatinė įtampa, finansiniai sunkumai, nesaugumo jausmas, greitas gyvenimo tempas, emocinis nuovargis bei visuomenėje vyraujantis neapibrėžtumas. Visa tai pamažu paliečia ir šeimos vidų, silpnina artumą, mažina gebėjimą girdėti vienam kitą ir kurti saugų emocinį ryšį.
Dažniausiai žmonės, nusprendę skirtis, įvardija psichologines ir psichosocialines priežastis – charakterių nesuderinamumą, nuolatinius konfliktus, skirtingas vertybes, nesugebėjimą susitarti dėl bendrų gyvenimo principų ar požiūrio į šeimą, vaikus, finansus, atsakomybes. Ilgainiui poroje atsiranda emocinis atstumas, o neišspręsti konfliktai ima kauptis tarsi sunkus vidinis nuovargis, kuris pamažu užgožia artumą, švelnumą ir tarpusavio supratimą.
Svarbu suprasti, kad poros santykių tvirtumas priklauso ne vien nuo ekonominių ar socialinių aplinkybių. Ne mažiau svarbus yra partnerių emocinis brandumas, jų gebėjimas kalbėtis, spręsti konfliktus, priimti skirtumus ir išlikti komanda net sudėtingais gyvenimo etapais. Kai žmonių asmenybės modeliai, emociniai poreikiai ar gyvenimo lūkesčiai pernelyg išsiskiria, santykiai ilgainiui tampa alinantys ir kupini vidinės įtampos.
Deja, skyrybos beveik visada palieka įvairių pasekmių – tiek tiesioginių, tiek netiesioginių. Jos stipriai paveikia ne tik abu partnerius, bet ir vaikus, artimuosius bei visą šeimos emocinę sistemą. Šios pasekmės gali pasireikšti dar prieš skyrybas, kai šeimoje vyrauja nuolatiniai konfliktai, šaltumas ar emocinis nutolimas, tačiau taip pat gali išryškėti ir daug vėliau, jau po išsiskyrimo, kai žmogus pradeda suvokti tikrąją netekties, vienatvės ar vidinio nesaugumo kainą.
Iš dažniausiai pasitaikančių tiesioginių ir netiesioginių pasekmių galima išskirti kelias itin svarbias.
– Partnerių psichologinė trauma po ilgai trukusių konfliktų. Nuolatiniai ginčai, emocinė įtampa, skaudūs žodžiai, nusivylimas ir neišsipildę lūkesčiai gali palikti labai gilių vidinių žaizdų. Žmogus po skyrybų dažnai jaučiasi išsekęs emociškai, praradęs pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis.
– Vaikų psichologiniai išgyvenimai. Vaikai ypač jautriai reaguoja į tėvų konfliktus, nes jų saugumo jausmas tiesiogiai susijęs su šeimos stabilumu. Jiems labai sunku matyti tėvų pyktį, šaltumą ar abejingumą vienas kitam. Kai kuriais atvejais vaikai netgi verčiami rinktis, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi, o tai sukelia didžiulį kaltės, sumišimo ir vidinio lojalumo konfliktą.
– Bendrų daiktų, namų ar prisiminimų netektis. Skyrybų metu dažnai tenka atsisakyti ne tik materialių dalykų, bet ir emocinę vertę turinčių prisiminimų. Kartais net paprasti kasdieniai daiktai tampa skausmingu priminimu apie buvusį gyvenimą, todėl žmogus išgyvena ne tik santykių, bet ir tam tikros savo gyvenimo dalies praradimą.
Poveikis vaikams
Didžiausią ir jautriausią skyrybų poveikį dažnai patiria vaikai. Nors suaugusieji dažnai mano, kad vaikai „prisitaikys“, jų vidinis pasaulis skyrybų metu gali būti labai stipriai sukrėstas. Vaikai ne visuomet geba žodžiais išreikšti savo jausmus, tačiau jų emocijos pasireiškia per elgesį, nerimą, pyktį, uždarumą ar net fizinius simptomus.
– Deviantinis elgesys. Tyrimai rodo, kad nuolatinė įtampa šeimoje, tėvų konfliktai, emocinio saugumo stoka bei autoriteto praradimas gali turėti įtakos vaikų elgesiui. Kai kurie vaikai tampa agresyvesni, uždaresni, pradeda maištauti arba ieško dėmesio netinkamais būdais. Ypač sunku vaikams, kurie ilgą laiką gyvena konfliktiškoje aplinkoje ir nebeturi stabilaus emocinio pagrindo.
– Priešiškumas šeimai ir santykiams. Vaikai, augantys nuolatinių konfliktų aplinkoje, gali pradėti neigiamai vertinti pačią santuokos idėją. Jų akyse šeima tampa ne saugumo ar meilės vieta, o nuolatinės įtampos, pažeminimo ir skausmo erdve. Dėl šios priežasties suaugę jie gali bijoti artimų santykių arba nepasitikėti žmonėmis.
– Patėvių ir pamočių patirtis. Kai po skyrybų kuriami nauji santykiai, vaikams dažnai tenka prisitaikyti prie naujų žmonių šeimoje. Tai gali būti labai sudėtinga, ypač jei pokyčiai vyksta greitai arba vaikas dar nėra emociškai priėmęs tėvų išsiskyrimo.
– Skyrybų modelio kartojimas ateityje. Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Jei šeimoje vyravo konfliktai, emocinis šaltumas ar nestabilumas, jie gali nesąmoningai perimti tokį santykių modelį ir vėliau jį atkartoti savo gyvenime.
Dėl šių priežasčių vaikams, augusiems nesaugioje ar konfliktiškoje šeimos aplinkoje, dažnai būna sunkiau kurti harmoningus santykius ateityje. Jų viduje gali išlikti baimė būti atstumtiems, paliktiems ar įskaudintiems.
Psichologai taip pat pabrėžia, kad vaikams didžiausią žalą dažniausiai sukelia ne pačios skyrybos, o nuolatinis tėvų pyktis, konfliktai bei užsitęsusi kova. Kai skyrybų procesas tampa ilgas ir skausmingas, vaikai gyvena nuolatinėje emocinėje įtampoje, kuri gali tęstis dar daugelį metų po oficialaus išsiskyrimo.
Labai dažnai vaikai pradeda kaltinti save dėl tėvų skyrybų. Jie gali manyti, kad buvo „nepakankamai geri“, nepakankamai klausė tėvų ar kažkuo prisidėjo prie šeimos iširimo. Todėl tokiu laikotarpiu jiems ypač svarbus švelnumas, aiškus emocinis palaikymas ir nuolatinis patvirtinimas, kad dėl skyrybų jie nėra kalti.
Poveikis partneriams
Skyrybos paliečia visas žmogaus gyvenimo sritis – emocinę, socialinę, finansinę ir net fizinę savijautą. Viena sunkiausių dalių tampa emocinis stresas, nežinomybė dėl ateities, vaikų globos klausimai bei turto dalybos.
Tradiciškai vaikų globa dažniausiai būdavo skiriama motinai, tačiau šiandien vis dažniau siekiama, kad abu tėvai išliktų aktyviai įsitraukę į vaikų gyvenimą. Nors bendros globos modelis tampa vis populiaresnis, specialistai pastebi, kad vaikams jis ne visuomet būna lengvas, ypač jei tarp tėvų išlieka nuolatinė įtampa ar konfliktai.
Skyrybų metu taip pat sprendžiami turto klausimai. Dažniausiai bendras turtas padalijamas pagal įstatymus, o namai dažnai paliekami tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai. Tačiau net ir teisingai padalintas turtas retai sumažina emocinį skausmą, nes žmogui tenka atsisveikinti su gyvenimu, kurį ilgus metus kūrė kartu.
Skyrybos pakeičia visas šeimos funkcijas. Susilpnėja emocinis ryšys, nutrūksta dalis bendrų socialinių ryšių, keičiasi kasdieniai vaidmenys ir atsakomybės. Dažnai vienam iš partnerių tenka prisiimti didžiąją vaikų auklėjimo ir buities atsakomybės dalį.
Vis dėlto svarbu pripažinti ir tai, kad kai kuriais atvejais skyrybos gali tapti išsilaisvinimu iš emociškai žalingų, agresyvių ar itin destruktyvių santykių. Jei šeimoje vyravo smurtas, priklausomybės ar nuolatinis psichologinis spaudimas, išėjimas iš tokių santykių gali tapti pirmu žingsniu į saugesnį ir ramesnį gyvenimą.
Daugelis žmonių skyrybų skausmą lygina su gedulu. Partnerio netektis, net jei jis vis dar gyvas, sukelia labai panašius jausmus – tuštumą, ilgesį, pyktį, kaltę, atstūmimo jausmą. Kartais žmogui atrodo, kad visas jo gyvenimas prarado prasmę, o net paprasčiausios kasdienės užduotys tampa sunkios ir bevertės.
Tačiau laikui bėgant, išgyvenus skausmą ir leidus sau jausti, skyrybos gali tapti ir naujo gyvenimo pradžia. Jos gali suteikti galimybę iš naujo pažinti save, susigrąžinti vidinę ramybę, kurti brandesnius santykius ar tiesiog gyventi autentiškesnį gyvenimą.
Nuo ko priklauso skyrybų pasekmės?
Skyrybų pasekmės priklauso nuo daugelio veiksnių:
- ar pora turi vaikų,
- kiek emocinių ir gyvenimiškų investicijų buvo įdėta į santuoką,
- kas inicijavo skyrybas ir dėl kokių priežasčių,
- kokie buvo partnerių tarpusavio santykiai,
- kokį emocinį palaikymą suteikia artimieji ir draugai.
Dažnai po skyrybų moterys susiduria su didesniais finansiniais sunkumais, nes joms tenka rūpintis vaikais, derinti darbą ir buitį, o buvusio partnerio pagalba ne visuomet būna pakankama. Daugelis moterų po skyrybų patiria ne tik ekonominį nuosmukį, bet ir stiprų emocinį nuovargį, vienatvę bei atsakomybės naštą.
Motina dažnai jaučiasi atsakinga už viską – vaikų emocinę būseną, jų saugumą, mokslus, kasdienį gyvenimą. Tuo tarpu visuomenė vis dar linkusi daugiau atsakomybės už vaikų gerovę priskirti moteriai, todėl jai tenka ypač didelis psichologinis krūvis.
Tyrimai rodo, kad po skyrybų moterys dažniau aukoja savo poreikius dėl vaikų, o vyrai dažniau greičiau grįžta į aktyvų socialinį ar naujų santykių gyvenimą. Dėl šios priežasties moterims ypač svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savimi – savo emocine sveikata, poilsiu, palaikymo ratu bei vidiniu saugumu.
Skyrybos taip pat paliečia platesnę šeimą – senelius, artimuosius, draugus. Nutrūksta nusistovėję santykiai, keičiasi bendravimo formos, o artimieji dažnai išgyvena savo pačių skausmą, matydami kenčiančius vaikus ar anūkus.
Pabaigai
Skyrybos niekada nebūna tik teisinis procesas. Tai gilus emocinis išgyvenimas, paliečiantis žmogaus tapatybę, pasitikėjimą savimi, santykį su pasauliu ir ateities jausmą. Tačiau net ir sunkiausi gyvenimo laikotarpiai nebūtinai reiškia pabaigą. Kartais jie tampa lėtu, skausmingu, bet labai svarbiu virsmu.
Jeigu šiuo metu išgyvenate skyrybas ar tik ruošiatės žengti šį žingsnį, labai svarbu prisiminti – jūsų skausmas yra tikras, jūsų jausmai yra svarbūs, o jūsų vidinei stiprybei reikia ne kaltinimų, o švelnumo. Leiskite sau išgedėti tai, kas buvo prarasta, tačiau nepamirškite, kad net po skaudžiausių netekčių žmogus gali po truputį atkurti save, susigrąžinti ramybę ir vėl išmokti gyventi su viltimi.
Skyrybos – tai viena skaudžiausių ir daugiausiai vidinių išgyvenimų sukeliančių gyvenimo patirčių, paliečianti ne tik du žmones, nusprendusius pasukti skirtingais keliais, bet ir visą šeimos emocinį pasaulį. Tai laikotarpis, kai griūva ne vien bendras gyvenimas ar kasdieniai įpročiai – labai dažnai griūva ir saugumo jausmas, pasitikėjimas ateitimi, ilgai puoselėti planai, viltys bei tikėjimas santykių tvirtumu. Dėl šios priežasties skyrybos jau daugelį metų išlieka viena svarbiausių visuomenės problemų, kuriai didelį dėmesį skiria sociologai, psichologai, šeimos konsultantai bei kiti specialistai.
Ekspertai nuolat ieško priežasčių, kodėl vis daugiau porų nesugeba išsaugoti santykių ir kodėl šeimos tampa tokios trapios. Pastebima, kad santuokinį gyvenimą stipriai veikia ne tik pačių partnerių tarpusavio santykiai, bet ir platesnė socialinė aplinka – ekonominis nestabilumas, nuolatinė įtampa, finansiniai sunkumai, nesaugumo jausmas, greitas gyvenimo tempas, emocinis nuovargis bei visuomenėje vyraujantis neapibrėžtumas. Visa tai pamažu paliečia ir šeimos vidų, silpnina artumą, mažina gebėjimą girdėti vienam kitą ir kurti saugų emocinį ryšį.
Dažniausiai žmonės, nusprendę skirtis, įvardija psichologines ir psichosocialines priežastis – charakterių nesuderinamumą, nuolatinius konfliktus, skirtingas vertybes, nesugebėjimą susitarti dėl bendrų gyvenimo principų ar požiūrio į šeimą, vaikus, finansus, atsakomybes. Ilgainiui poroje atsiranda emocinis atstumas, o neišspręsti konfliktai ima kauptis tarsi sunkus vidinis nuovargis, kuris pamažu užgožia artumą, švelnumą ir tarpusavio supratimą.
Svarbu suprasti, kad poros santykių tvirtumas priklauso ne vien nuo ekonominių ar socialinių aplinkybių. Ne mažiau svarbus yra partnerių emocinis brandumas, jų gebėjimas kalbėtis, spręsti konfliktus, priimti skirtumus ir išlikti komanda net sudėtingais gyvenimo etapais. Kai žmonių asmenybės modeliai, emociniai poreikiai ar gyvenimo lūkesčiai pernelyg išsiskiria, santykiai ilgainiui tampa alinantys ir kupini vidinės įtampos.
Deja, skyrybos beveik visada palieka įvairių pasekmių – tiek tiesioginių, tiek netiesioginių. Jos stipriai paveikia ne tik abu partnerius, bet ir vaikus, artimuosius bei visą šeimos emocinę sistemą. Šios pasekmės gali pasireikšti dar prieš skyrybas, kai šeimoje vyrauja nuolatiniai konfliktai, šaltumas ar emocinis nutolimas, tačiau taip pat gali išryškėti ir daug vėliau, jau po išsiskyrimo, kai žmogus pradeda suvokti tikrąją netekties, vienatvės ar vidinio nesaugumo kainą.
Iš dažniausiai pasitaikančių tiesioginių ir netiesioginių pasekmių galima išskirti kelias itin svarbias.
– Partnerių psichologinė trauma po ilgai trukusių konfliktų. Nuolatiniai ginčai, emocinė įtampa, skaudūs žodžiai, nusivylimas ir neišsipildę lūkesčiai gali palikti labai gilių vidinių žaizdų. Žmogus po skyrybų dažnai jaučiasi išsekęs emociškai, praradęs pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis.
– Vaikų psichologiniai išgyvenimai. Vaikai ypač jautriai reaguoja į tėvų konfliktus, nes jų saugumo jausmas tiesiogiai susijęs su šeimos stabilumu. Jiems labai sunku matyti tėvų pyktį, šaltumą ar abejingumą vienas kitam. Kai kuriais atvejais vaikai netgi verčiami rinktis, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi, o tai sukelia didžiulį kaltės, sumišimo ir vidinio lojalumo konfliktą.
– Bendrų daiktų, namų ar prisiminimų netektis. Skyrybų metu dažnai tenka atsisakyti ne tik materialių dalykų, bet ir emocinę vertę turinčių prisiminimų. Kartais net paprasti kasdieniai daiktai tampa skausmingu priminimu apie buvusį gyvenimą, todėl žmogus išgyvena ne tik santykių, bet ir tam tikros savo gyvenimo dalies praradimą.
Poveikis vaikams
Didžiausią ir jautriausią skyrybų poveikį dažnai patiria vaikai. Nors suaugusieji dažnai mano, kad vaikai „prisitaikys“, jų vidinis pasaulis skyrybų metu gali būti labai stipriai sukrėstas. Vaikai ne visuomet geba žodžiais išreikšti savo jausmus, tačiau jų emocijos pasireiškia per elgesį, nerimą, pyktį, uždarumą ar net fizinius simptomus.
– Deviantinis elgesys. Tyrimai rodo, kad nuolatinė įtampa šeimoje, tėvų konfliktai, emocinio saugumo stoka bei autoriteto praradimas gali turėti įtakos vaikų elgesiui. Kai kurie vaikai tampa agresyvesni, uždaresni, pradeda maištauti arba ieško dėmesio netinkamais būdais. Ypač sunku vaikams, kurie ilgą laiką gyvena konfliktiškoje aplinkoje ir nebeturi stabilaus emocinio pagrindo.
– Priešiškumas šeimai ir santykiams. Vaikai, augantys nuolatinių konfliktų aplinkoje, gali pradėti neigiamai vertinti pačią santuokos idėją. Jų akyse šeima tampa ne saugumo ar meilės vieta, o nuolatinės įtampos, pažeminimo ir skausmo erdve. Dėl šios priežasties suaugę jie gali bijoti artimų santykių arba nepasitikėti žmonėmis.
– Patėvių ir pamočių patirtis. Kai po skyrybų kuriami nauji santykiai, vaikams dažnai tenka prisitaikyti prie naujų žmonių šeimoje. Tai gali būti labai sudėtinga, ypač jei pokyčiai vyksta greitai arba vaikas dar nėra emociškai priėmęs tėvų išsiskyrimo.
– Skyrybų modelio kartojimas ateityje. Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Jei šeimoje vyravo konfliktai, emocinis šaltumas ar nestabilumas, jie gali nesąmoningai perimti tokį santykių modelį ir vėliau jį atkartoti savo gyvenime.
Dėl šių priežasčių vaikams, augusiems nesaugioje ar konfliktiškoje šeimos aplinkoje, dažnai būna sunkiau kurti harmoningus santykius ateityje. Jų viduje gali išlikti baimė būti atstumtiems, paliktiems ar įskaudintiems.
Psichologai taip pat pabrėžia, kad vaikams didžiausią žalą dažniausiai sukelia ne pačios skyrybos, o nuolatinis tėvų pyktis, konfliktai bei užsitęsusi kova. Kai skyrybų procesas tampa ilgas ir skausmingas, vaikai gyvena nuolatinėje emocinėje įtampoje, kuri gali tęstis dar daugelį metų po oficialaus išsiskyrimo.
Labai dažnai vaikai pradeda kaltinti save dėl tėvų skyrybų. Jie gali manyti, kad buvo „nepakankamai geri“, nepakankamai klausė tėvų ar kažkuo prisidėjo prie šeimos iširimo. Todėl tokiu laikotarpiu jiems ypač svarbus švelnumas, aiškus emocinis palaikymas ir nuolatinis patvirtinimas, kad dėl skyrybų jie nėra kalti.
Poveikis partneriams
Skyrybos paliečia visas žmogaus gyvenimo sritis – emocinę, socialinę, finansinę ir net fizinę savijautą. Viena sunkiausių dalių tampa emocinis stresas, nežinomybė dėl ateities, vaikų globos klausimai bei turto dalybos.
Tradiciškai vaikų globa dažniausiai būdavo skiriama motinai, tačiau šiandien vis dažniau siekiama, kad abu tėvai išliktų aktyviai įsitraukę į vaikų gyvenimą. Nors bendros globos modelis tampa vis populiaresnis, specialistai pastebi, kad vaikams jis ne visuomet būna lengvas, ypač jei tarp tėvų išlieka nuolatinė įtampa ar konfliktai.
Skyrybų metu taip pat sprendžiami turto klausimai. Dažniausiai bendras turtas padalijamas pagal įstatymus, o namai dažnai paliekami tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai. Tačiau net ir teisingai padalintas turtas retai sumažina emocinį skausmą, nes žmogui tenka atsisveikinti su gyvenimu, kurį ilgus metus kūrė kartu.
Skyrybos pakeičia visas šeimos funkcijas. Susilpnėja emocinis ryšys, nutrūksta dalis bendrų socialinių ryšių, keičiasi kasdieniai vaidmenys ir atsakomybės. Dažnai vienam iš partnerių tenka prisiimti didžiąją vaikų auklėjimo ir buities atsakomybės dalį.
Vis dėlto svarbu pripažinti ir tai, kad kai kuriais atvejais skyrybos gali tapti išsilaisvinimu iš emociškai žalingų, agresyvių ar itin destruktyvių santykių. Jei šeimoje vyravo smurtas, priklausomybės ar nuolatinis psichologinis spaudimas, išėjimas iš tokių santykių gali tapti pirmu žingsniu į saugesnį ir ramesnį gyvenimą.
Daugelis žmonių skyrybų skausmą lygina su gedulu. Partnerio netektis, net jei jis vis dar gyvas, sukelia labai panašius jausmus – tuštumą, ilgesį, pyktį, kaltę, atstūmimo jausmą. Kartais žmogui atrodo, kad visas jo gyvenimas prarado prasmę, o net paprasčiausios kasdienės užduotys tampa sunkios ir bevertės.
Tačiau laikui bėgant, išgyvenus skausmą ir leidus sau jausti, skyrybos gali tapti ir naujo gyvenimo pradžia. Jos gali suteikti galimybę iš naujo pažinti save, susigrąžinti vidinę ramybę, kurti brandesnius santykius ar tiesiog gyventi autentiškesnį gyvenimą.
Nuo ko priklauso skyrybų pasekmės?
Skyrybų pasekmės priklauso nuo daugelio veiksnių:
- ar pora turi vaikų,
- kiek emocinių ir gyvenimiškų investicijų buvo įdėta į santuoką,
- kas inicijavo skyrybas ir dėl kokių priežasčių,
- kokie buvo partnerių tarpusavio santykiai,
- kokį emocinį palaikymą suteikia artimieji ir draugai.
Dažnai po skyrybų moterys susiduria su didesniais finansiniais sunkumais, nes joms tenka rūpintis vaikais, derinti darbą ir buitį, o buvusio partnerio pagalba ne visuomet būna pakankama. Daugelis moterų po skyrybų patiria ne tik ekonominį nuosmukį, bet ir stiprų emocinį nuovargį, vienatvę bei atsakomybės naštą.
Motina dažnai jaučiasi atsakinga už viską – vaikų emocinę būseną, jų saugumą, mokslus, kasdienį gyvenimą. Tuo tarpu visuomenė vis dar linkusi daugiau atsakomybės už vaikų gerovę priskirti moteriai, todėl jai tenka ypač didelis psichologinis krūvis.
Tyrimai rodo, kad po skyrybų moterys dažniau aukoja savo poreikius dėl vaikų, o vyrai dažniau greičiau grįžta į aktyvų socialinį ar naujų santykių gyvenimą. Dėl šios priežasties moterims ypač svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savimi – savo emocine sveikata, poilsiu, palaikymo ratu bei vidiniu saugumu.
Skyrybos taip pat paliečia platesnę šeimą – senelius, artimuosius, draugus. Nutrūksta nusistovėję santykiai, keičiasi bendravimo formos, o artimieji dažnai išgyvena savo pačių skausmą, matydami kenčiančius vaikus ar anūkus.
Pabaigai
Skyrybos niekada nebūna tik teisinis procesas. Tai gilus emocinis išgyvenimas, paliečiantis žmogaus tapatybę, pasitikėjimą savimi, santykį su pasauliu ir ateities jausmą. Tačiau net ir sunkiausi gyvenimo laikotarpiai nebūtinai reiškia pabaigą. Kartais jie tampa lėtu, skausmingu, bet labai svarbiu virsmu.