Valdykite emocijas, kad sukurtumėte geresnius santykius ir pasiektumėte sėkmę
Kas yra emocinis intelektas (EQ)?
Emocinis intelektas (dar žinomas kaip emocinis koeficientas arba EQ) yra gebėjimas suprasti, naudoti ir valdyti savo emocijas teigiamais būdais, siekiant sumažinti stresą, efektyviai bendrauti, įsijausti į kitus, įveikti iššūkius ir sušvelninti konfliktus.
Emocinis intelektas padeda užmegzti tvirtesnius santykius, sėkmingai mokytis ir dirbti, pasiekti karjeros ir asmeninius tikslus. Jis taip pat gali padėti suprasti savo jausmus, paversti ketinimus veiksmais ir priimti pagrįstus sprendimus apie tai, kas jums svarbiausia.
Keturi pagrindiniai emocinio intelekto įgūdžiai:
- Savęs valdymas. Gebate kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti savo emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
- Savęs pažinimas. Atpažįstate savo emocijas ir kaip jos veikia jūsų mintis ir elgesį. Žinote savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir pasitikite savimi.
- Socialinis sąmoningumas. Turite empatiją. Gebate suprasti kitų žmonių emocijas, poreikius ir rūpesčius, pastebėti emocinius ženklus, jaustis patogiai socialiai ir atpažinti galios dinamiką grupėje ar organizacijoje.
- Santykių valdymas. Mokate kurti ir palaikyti gerus santykius, aiškiai bendrauti, įkvėpti ir daryti įtaką kitiems, gerai dirbti komandoje ir valdyti konfliktus.
Emocinio intelekto (EQ) svarba
Kaip žinome, ne protingiausi žmonės yra sėkmingiausi ar labiausiai gyvenime patenkinti. Tikriausiai pažįstate žmonių, kurie yra puikiai akademiškai išsilavinę, tačiau socialiai nekompetentingi ir nesėkmingi darbe ar asmeniniuose santykiuose. Vien intelektualinių gebėjimų ar intelekto koeficiento (IQ) nepakanka, kad gyvenime būtų pasiekta sėkmės. Pavyzdžiui, jūsų IQ gali padėti jums įstoti į universitetą, tačiau būtent jūsų EQ padės jums valdyti stresą ir emocijas, kai laukiate baigiamųjų egzaminų. IQ ir EQ egzistuoja kartu ir yra veiksmingiausi, kai jie vienas kitą papildo.
Emocinio intelekto ugdymas: keturi pagrindiniai įgūdžiai, skirti padidinti emocinį intelektą
Įgūdžių, sudarančių emocinį intelektą, galima išmokti bet kuriuo metu. Tačiau svarbu prisiminti, kad yra skirtumas tarp tiesiog mokymosi apie emocinį intelektą ir šių žinių pritaikymo gyvenime. Vien tai, kad žinote, jog turėtumėte ką nors padaryti, dar nereiškia, kad tai padarysite – ypač kai jus užvaldo stresas, kuris gali nustelbti jūsų geriausius ketinimus.
Norint visam laikui pakeisti elgesį taip, kad atlaikytumėte spaudimą, reikia išmokti įveikti stresą šiuo metu, kad išliktumėte emociškai sąmoningi.
Šie keturi pagrindiniai įgūdžiai gali padėti jums lavinti emocinį intelektą ir pagerinti gebėjimą valdyti emocijas bei bendrauti su kitais.
I įgūdis: Savęs valdymas siekiant lavinti EQ
Norėdami lavinti savo EQ, turite mokėti panaudoti emocijas, kad priimtumėte konstruktyvius sprendimus dėl savo elgesio. Kai patiriate per didelį stresą, galite prarasti emocijų kontrolę ir gebėjimą elgtis apgalvotai ir tinkamai.
Pagalvokite apie atvejį, kai jus užvaldė stresas. Ar buvo lengva aiškiai mąstyti ar priimti racionalų sprendimą? Tikriausiai ne. Kai patiriate per didelį stresą, jūsų gebėjimas aiškiai mąstyti ir tiksliai įvertinti emocijas – savo ir kitų žmonių – susilpnėja.
Emocijos yra svarbi informacija, kuri pasakoja apie jus ir kitus, tačiau susidūrę su stresu, kuris išveda mus iš komforto zonos, galime pasijusti priblokšti ir prarasti savęs kontrolę. Gebėdami valdyti stresą ir išlikti emociškai čia ir dabar, galite išmokti priimti nemalonią informaciją neleisdami jai užgožti jūsų minčių ir savikontrolės. Galėsite priimti sprendimus, kurie leis jums kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti savo emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
II įgūdis: Savęs pažinimas
Streso valdymas yra tik pirmas žingsnis emocinio intelekto ugdymo link.
Prisirišimo teorija rodo, kad dabartinė jūsų emocinė patirtis greičiausiai atspindi jūsų ankstyvojo gyvenimo patirtį. Jūsų gebėjimas valdyti pagrindinius jausmus, tokius kaip pyktis, liūdesys, baimė ir džiaugsmas, dažnai priklauso nuo jūsų ankstesnio gyvenimo emocinės patirties kokybės ir nuoseklumo. Jei jūsų pagrindinis globėjas kūdikystėje suprato ir vertino jūsų emocijas, tikėtina, kad jūsų emocijos tapo vertingu turtu suaugusiojo gyvenime. Tačiau jei jūsų emocinė patirtis kūdikystėje ir vaikystėje buvo paini, grėsminga ar skausminga, tikėtina, kad bandėte atsiriboti nuo savo emocijų.
Tačiau gebėjimas susisiekti su savo emocijomis – turėti akimirką po akimirkos ryšį su savo besikeičiančia emocine patirtimi – yra raktas į supratimą, kaip emocijos veikia jūsų mintis ir veiksmus.
- Ar patiriate jausmus, kurie liejasi, susidurdami su viena emocija po kitos, kai jūsų patirtis keičiasi kiekvieną akimirką?
- Ar jūsų emocijas lydi fiziniai pojūčiai, kuriuos patiriate tokiose vietose kaip skrandis, gerklė ar krūtinė?
- Ar patiriate individualius jausmus ir emocijas, tokius kaip pyktis, liūdesys, baimė ir džiaugsmas, kurie visi matomi subtiliomis veido išraiškomis?
- Ar galite patirti intensyvius jausmus, kurie yra pakankamai stiprūs, kad patrauktų tiek jūsų, tiek kitų dėmesį?
- Ar atkreipiate dėmesį į savo emocijas? Ar jos turi įtakos jūsų sprendimų priėmimui?
Jei kuri nors iš šių patirčių jums nepažįstama, galbūt „atmetėte" arba „išjungėte" savo emocijas. Norėdamos lavinti emocinį intelektą (EQ) ir tapti emociškai sveikomis, turite vėl susisiekti su savo pagrindinėmis emocijomis, jas priimti ir jaustis su jomis patogiai. Tai galite pasiekti praktikuodamos meditacijas.
Sąmoningumo meditacija – tai praktika, kai sąmoningai sutelkiate dėmesį į dabartinę akimirką – ir be vertinimo. Sąmoningumo ugdymo šaknys siekia budizmą, tačiau dauguma religijų apima tam tikrą panašią maldos ar meditacijos techniką. Sąmoningumas padeda nukreipti jūsų mintis į akimirkos, fizinių ir emocinių pojūčių vertinimą ir suteikia platesnę gyvenimo perspektyvą. Sąmoningumas jus ramina ir sutelkia, todėl proceso metu labiau suvokiate save.
III įgūdis: Socialinis sąmoningumas EQ lavinimui
Socialinis sąmoningumas leidžia atpažinti ir interpretuoti daugiausia neverbalinius ženklus, kuriuos kiti nuolat naudoja bendraudami su jumis. Šie ženklai leidžia jums žinoti, kaip iš tikrųjų jaučiasi kiti, kaip keičiasi jų emocinė būsena kiekvieną akimirką ir kas jiems iš tikrųjų svarbu.
Kai žmonių grupės siunčia panašius neverbalinius ženklus, jūs galite skaityti ir suprasti grupės galios dinamiką ir bendras emocines patirtis. Trumpai tariant, esate empatiški ir jaučiatės socialiai patogiai.
Sąmoningumo naudojimas socialiniam sąmoningumui ugdyti
Norint ugdyti socialinį sąmoningumą, reikia pripažinti sąmoningumo svarbą socialiniame procese. Juk negalite pastebėti subtilių neverbalinių ženklų, kai esate savo mintyse, galvojate apie kitus dalykus arba tiesiog užsidarote socialiniuose tinkluose. Socialinis sąmoningumas reikalauja jūsų buvimo akimirkoje. Nors daugelis iš mūsų didžiuojamės gebėjimu atlikti kelias užduotis vienu metu, tai reiškia, kad nepastebėsite subtilių emocinių pokyčių, vykstančių kituose žmonėse ir kurie padeda jums juos visapusiškai suprasti.
Iš tikrųjų labiau tikėtina, kad pasieksite savo socialinių tikslų, atidėdami kitas mintis į šalį ir sutelkdami dėmesį į pačią sąveiką.
Sekti kito žmogaus emocinių reakcijų srautą yra davimo ir ėmimo procesas, reikalaujantis atkreipti dėmesį ir į savo emocinės patirties pokyčius.
Dėmesio skyrimas kitiems nesumenkina jūsų pačių savimonės. Investuodamos laiką ir pastangas tam, kad atkreiptumėte dėmesį į kitus, iš tikrųjų įgysite įžvalgų apie savo emocinę būseną, taip pat apie savo vertybes ir įsitikinimus. Pavyzdžiui, jei jaučiatės nejaukiai girdėdamos kitus reiškiančius tam tikras nuomones, sužinosite ką nors svarbaus apie save.
IV įgūdis: Santykių valdymas, skirtas emociniam intelektui (EQ)
Geri santykiai su kitais yra procesas, prasidedantis nuo emocinio sąmoningumo ir gebėjimo atpažinti bei suprasti, ką patiria kiti žmonės. Kai emocinis sąmoningumas yra aktyvus, galite veiksmingai lavinti papildomus socialinius / emocinius įgūdžius, kurie padarys jūsų santykius efektyvesniais, vaisingesniais ir visavertiškesniais.
Sužinokite, kaip efektyviai naudojate neverbalinį bendravimą. Neįmanoma išvengti neverbalinių žinučių siuntimo kitiems apie tai, ką galvojate ir jaučiate. Daugybė veido raumenų, ypač aplink akis, nosį, burną ir kaktą, padeda jums be žodžių perteikti savo emocijas, taip pat skaityti kitų žmonių emocinius ketinimus. Emocinė jūsų smegenų dalis visada įjungta – ir net jei ignoruosite jos žinutes, kiti to nedarys. Neverbalinių žinučių, kurias siunčiate kitiems, atpažinimas gali atlikti didžiulį vaidmenį gerinant jūsų santykius.
Naudokite humorą ir žaidimus stresui malšinti. Humoras, juokas ir žaidimai yra natūralūs priešnuodžiai stresui. Jie sumažina jūsų naštą ir padeda išlaikyti tinkamą požiūrį. Juokas subalansuoja nervų sistemą, mažina stresą, ramina, aštrina protą ir didina empatiją.
Išmokite konfliktą vertinti kaip galimybę suartėti su kitais. Konfliktai ir nesutarimai žmonių santykiuose yra neišvengiami. Du žmonės negali visada turėti tų pačių poreikių, nuomonių ir lūkesčių. Tačiau tai nebūtinai turi būti blogai. Konfliktų sprendimas sveiku ir konstruktyviu būdu gali sustiprinti pasitikėjimą tarp žmonių. Kai konfliktas nesuvokiamas kaip grėsmingas ar baudžiantis, jis skatina laisvę, kūrybiškumą ir saugumą santykiuose.
Valdykite emocijas, kad sukurtumėte geresnius santykius ir pasiektumėte sėkmę
Kas yra emocinis intelektas (EQ)?
Emocinis intelektas (dar žinomas kaip emocinis koeficientas arba EQ) yra gebėjimas suprasti, naudoti ir valdyti savo emocijas teigiamais būdais, siekiant sumažinti stresą, efektyviai bendrauti, įsijausti į kitus, įveikti iššūkius ir sušvelninti konfliktus.
Emocinis intelektas padeda užmegzti tvirtesnius santykius, sėkmingai mokytis ir dirbti, pasiekti karjeros ir asmeninius tikslus. Jis taip pat gali padėti suprasti savo jausmus, paversti ketinimus veiksmais ir priimti pagrįstus sprendimus apie tai, kas jums svarbiausia.
Keturi pagrindiniai emocinio intelekto įgūdžiai:
- Savęs valdymas. Gebate kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti savo emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
- Savęs pažinimas. Atpažįstate savo emocijas ir kaip jos veikia jūsų mintis ir elgesį. Žinote savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir pasitikite savimi.
- Socialinis sąmoningumas. Turite empatiją. Gebate suprasti kitų žmonių emocijas, poreikius ir rūpesčius, pastebėti emocinius ženklus, jaustis patogiai socialiai ir atpažinti galios dinamiką grupėje ar organizacijoje.
- Santykių valdymas. Mokate kurti ir palaikyti gerus santykius, aiškiai bendrauti, įkvėpti ir daryti įtaką kitiems, gerai dirbti komandoje ir valdyti konfliktus.
Emocinio intelekto (EQ) svarba
Kaip žinome, ne protingiausi žmonės yra sėkmingiausi ar labiausiai gyvenime patenkinti. Tikriausiai pažįstate žmonių, kurie yra puikiai akademiškai išsilavinę, tačiau socialiai nekompetentingi ir nesėkmingi darbe ar asmeniniuose santykiuose. Vien intelektualinių gebėjimų ar intelekto koeficiento (IQ) nepakanka, kad gyvenime būtų pasiekta sėkmės. Pavyzdžiui, jūsų IQ gali padėti jums įstoti į universitetą, tačiau būtent jūsų EQ padės jums valdyti stresą ir emocijas, kai laukiate baigiamųjų egzaminų. IQ ir EQ egzistuoja kartu ir yra veiksmingiausi, kai jie vienas kitą papildo.
Emocinio intelekto ugdymas: keturi pagrindiniai įgūdžiai, skirti padidinti emocinį intelektą
Įgūdžių, sudarančių emocinį intelektą, galima išmokti bet kuriuo metu. Tačiau svarbu prisiminti, kad yra skirtumas tarp tiesiog mokymosi apie emocinį intelektą ir šių žinių pritaikymo gyvenime. Vien tai, kad žinote, jog turėtumėte ką nors padaryti, dar nereiškia, kad tai padarysite – ypač kai jus užvaldo stresas, kuris gali nustelbti jūsų geriausius ketinimus.
Norint visam laikui pakeisti elgesį taip, kad atlaikytumėte spaudimą, reikia išmokti įveikti stresą šiuo metu, kad išliktumėte emociškai sąmoningi.
Šie keturi pagrindiniai įgūdžiai gali padėti jums lavinti emocinį intelektą ir pagerinti gebėjimą valdyti emocijas bei bendrauti su kitais.
I įgūdis: Savęs valdymas siekiant lavinti EQ
Norėdami lavinti savo EQ, turite mokėti panaudoti emocijas, kad priimtumėte konstruktyvius sprendimus dėl savo elgesio. Kai patiriate per didelį stresą, galite prarasti emocijų kontrolę ir gebėjimą elgtis apgalvotai ir tinkamai.
Pagalvokite apie atvejį, kai jus užvaldė stresas. Ar buvo lengva aiškiai mąstyti ar priimti racionalų sprendimą? Tikriausiai ne. Kai patiriate per didelį stresą, jūsų gebėjimas aiškiai mąstyti ir tiksliai įvertinti emocijas – savo ir kitų žmonių – susilpnėja.
Emocijos yra svarbi informacija, kuri pasakoja apie jus ir kitus, tačiau susidūrę su stresu, kuris išveda mus iš komforto zonos, galime pasijusti priblokšti ir prarasti savęs kontrolę. Gebėdami valdyti stresą ir išlikti emociškai čia ir dabar, galite išmokti priimti nemalonią informaciją neleisdami jai užgožti jūsų minčių ir savikontrolės. Galėsite priimti sprendimus, kurie leis jums kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti savo emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
II įgūdis: Savęs pažinimas
Streso valdymas yra tik pirmas žingsnis emocinio intelekto ugdymo link.
Prisirišimo teorija rodo, kad dabartinė jūsų emocinė patirtis greičiausiai atspindi jūsų ankstyvojo gyvenimo patirtį. Jūsų gebėjimas valdyti pagrindinius jausmus, tokius kaip pyktis, liūdesys, baimė ir džiaugsmas, dažnai priklauso nuo jūsų ankstesnio gyvenimo emocinės patirties kokybės ir nuoseklumo. Jei jūsų pagrindinis globėjas kūdikystėje suprato ir vertino jūsų emocijas, tikėtina, kad jūsų emocijos tapo vertingu turtu suaugusiojo gyvenime. Tačiau jei jūsų emocinė patirtis kūdikystėje ir vaikystėje buvo paini, grėsminga ar skausminga, tikėtina, kad bandėte atsiriboti nuo savo emocijų.
Tačiau gebėjimas susisiekti su savo emocijomis – turėti akimirką po akimirkos ryšį su savo besikeičiančia emocine patirtimi – yra raktas į supratimą, kaip emocijos veikia jūsų mintis ir veiksmus.
- Ar patiriate jausmus, kurie liejasi, susidurdami su viena emocija po kitos, kai jūsų patirtis keičiasi kiekvieną akimirką?
- Ar jūsų emocijas lydi fiziniai pojūčiai, kuriuos patiriate tokiose vietose kaip skrandis, gerklė ar krūtinė?
- Ar patiriate individualius jausmus ir emocijas, tokius kaip pyktis, liūdesys, baimė ir džiaugsmas, kurie visi matomi subtiliomis veido išraiškomis?
- Ar galite patirti intensyvius jausmus, kurie yra pakankamai stiprūs, kad patrauktų tiek jūsų, tiek kitų dėmesį?
- Ar atkreipiate dėmesį į savo emocijas? Ar jos turi įtakos jūsų sprendimų priėmimui?
Jei kuri nors iš šių patirčių jums nepažįstama, galbūt „atmetėte" arba „išjungėte" savo emocijas. Norėdamos lavinti emocinį intelektą (EQ) ir tapti emociškai sveikomis, turite vėl susisiekti su savo pagrindinėmis emocijomis, jas priimti ir jaustis su jomis patogiai. Tai galite pasiekti praktikuodamos meditacijas.
Sąmoningumo meditacija – tai praktika, kai sąmoningai sutelkiate dėmesį į dabartinę akimirką – ir be vertinimo. Sąmoningumo ugdymo šaknys siekia budizmą, tačiau dauguma religijų apima tam tikrą panašią maldos ar meditacijos techniką. Sąmoningumas padeda nukreipti jūsų mintis į akimirkos, fizinių ir emocinių pojūčių vertinimą ir suteikia platesnę gyvenimo perspektyvą. Sąmoningumas jus ramina ir sutelkia, todėl proceso metu labiau suvokiate save.
III įgūdis: Socialinis sąmoningumas EQ lavinimui
Socialinis sąmoningumas leidžia atpažinti ir interpretuoti daugiausia neverbalinius ženklus, kuriuos kiti nuolat naudoja bendraudami su jumis. Šie ženklai leidžia jums žinoti, kaip iš tikrųjų jaučiasi kiti, kaip keičiasi jų emocinė būsena kiekvieną akimirką ir kas jiems iš tikrųjų svarbu.
Kai žmonių grupės siunčia panašius neverbalinius ženklus, jūs galite skaityti ir suprasti grupės galios dinamiką ir bendras emocines patirtis. Trumpai tariant, esate empatiški ir jaučiatės socialiai patogiai.
Sąmoningumo naudojimas socialiniam sąmoningumui ugdyti
Norint ugdyti socialinį sąmoningumą, reikia pripažinti sąmoningumo svarbą socialiniame procese. Juk negalite pastebėti subtilių neverbalinių ženklų, kai esate savo mintyse, galvojate apie kitus dalykus arba tiesiog užsidarote socialiniuose tinkluose. Socialinis sąmoningumas reikalauja jūsų buvimo akimirkoje. Nors daugelis iš mūsų didžiuojamės gebėjimu atlikti kelias užduotis vienu metu, tai reiškia, kad nepastebėsite subtilių emocinių pokyčių, vykstančių kituose žmonėse ir kurie padeda jums juos visapusiškai suprasti.
Iš tikrųjų labiau tikėtina, kad pasieksite savo socialinių tikslų, atidėdami kitas mintis į šalį ir sutelkdami dėmesį į pačią sąveiką.
Sekti kito žmogaus emocinių reakcijų srautą yra davimo ir ėmimo procesas, reikalaujantis atkreipti dėmesį ir į savo emocinės patirties pokyčius.
Dėmesio skyrimas kitiems nesumenkina jūsų pačių savimonės. Investuodamos laiką ir pastangas tam, kad atkreiptumėte dėmesį į kitus, iš tikrųjų įgysite įžvalgų apie savo emocinę būseną, taip pat apie savo vertybes ir įsitikinimus. Pavyzdžiui, jei jaučiatės nejaukiai girdėdamos kitus reiškiančius tam tikras nuomones, sužinosite ką nors svarbaus apie save.
IV įgūdis: Santykių valdymas, skirtas emociniam intelektui (EQ)
Geri santykiai su kitais yra procesas, prasidedantis nuo emocinio sąmoningumo ir gebėjimo atpažinti bei suprasti, ką patiria kiti žmonės. Kai emocinis sąmoningumas yra aktyvus, galite veiksmingai lavinti papildomus socialinius / emocinius įgūdžius, kurie padarys jūsų santykius efektyvesniais, vaisingesniais ir visavertiškesniais.
Sužinokite, kaip efektyviai naudojate neverbalinį bendravimą. Neįmanoma išvengti neverbalinių žinučių siuntimo kitiems apie tai, ką galvojate ir jaučiate. Daugybė veido raumenų, ypač aplink akis, nosį, burną ir kaktą, padeda jums be žodžių perteikti savo emocijas, taip pat skaityti kitų žmonių emocinius ketinimus. Emocinė jūsų smegenų dalis visada įjungta – ir net jei ignoruosite jos žinutes, kiti to nedarys. Neverbalinių žinučių, kurias siunčiate kitiems, atpažinimas gali atlikti didžiulį vaidmenį gerinant jūsų santykius.
Naudokite humorą ir žaidimus stresui malšinti. Humoras, juokas ir žaidimai yra natūralūs priešnuodžiai stresui. Jie sumažina jūsų naštą ir padeda išlaikyti tinkamą požiūrį. Juokas subalansuoja nervų sistemą, mažina stresą, ramina, aštrina protą ir didina empatiją.
Išmokite konfliktą vertinti kaip galimybę suartėti su kitais. Konfliktai ir nesutarimai žmonių santykiuose yra neišvengiami. Du žmonės negali visada turėti tų pačių poreikių, nuomonių ir lūkesčių. Tačiau tai nebūtinai turi būti blogai. Konfliktų sprendimas sveiku ir konstruktyviu būdu gali sustiprinti pasitikėjimą tarp žmonių. Kai konfliktas nesuvokiamas kaip grėsmingas ar baudžiantis, jis skatina laisvę, kūrybiškumą ir saugumą santykiuose.
Paidalinkite šiuo puslapiu!
ESI MUMS REIKALINGA!
Su savo negandomis, neviltimi, išgąsčiu prieš išbandymus, su vienatvės jausmu, gyvenimo pasikeitimų baime, nerimu dėl ateities…
Tu ne viena! Mes norime būti kartu Tavo nelengvame kelyje, norime dalintis Tavo negandomis ir išbandymais, ieškoti tų teisingų žodžių, kurie padėtų rasti tvirtybės mums visoms!
MES REIKALINGI TAU!


