Svarbiausi punktai:

• Skausmo vengimas iš tiesų ne padeda, o priešingai – prailgina gijimo procesą ir neleidžia žaizdai užsiverti.
• Dienoraščio rašymas, piešimas ar kitos saviraiškos formos gali padėti išlieti tai, kas kaupiasi viduje, ir suteikti tikrą palengvėjimą.
• Mes augame per skausmą – tik suteikusios prasmę netekčiai, galime iš jos išsinešti brandą ir vidinę stiprybę.

Mes dažnai jaučiame, kad po santuokos ar artimo ryšio netekties niekada nebeatsigausime. Atrodo, lyg visas pasaulis būtų subyrėjęs, o viduje skamba žodžiai: „Aš iš tikrųjų jaučiu, kaip dūžta mano širdis." Tą akimirką apima beviltiškumas, sumišimas ir tylus klausimas sau: „Aš nebežinau, ką dabar turėčiau daryti…"

Tačiau kaip iš tiesų gyja sudaužyta širdis? O gal dar svarbiau – ar ji apskritai gali būti išgydyta? Ir jei taip, kokiu keliu reikia eiti?

Pirmiausia labai svarbu sau priminti: jūs nesate viena savo skausme. Nors dabar gali atrodyti priešingai, daugybė moterų yra išgyvenusios panašias patirtis – ir jos pasveiko. Tyrimai, psichologinė praktika ir gyvenimiška patirtis rodo, kad gijimas yra įmanomas. Tačiau jis reikalauja ne vien laiko – tai yra sąmoningas procesas, kuriame susijungia emocijų išgyvenimas, savęs pažinimas ir konkretūs kasdieniai žingsniai.

Leiskite sau pajusti jausmus: liūdesį, sielvartą ir skausmą

Labai dažnai mes instinktyviai stengiamės pabėgti nuo skausmo. Norisi jo nejaukti, nuslopinti, ignoruoti. Tačiau tiesa yra tokia – vengimas tik prailgina gijimą.

Leiskite sau jausti. Leiskite sau verkti tiek, kiek reikia. Leiskite skausmui tekėti per jus, o ne būti užspaustam viduje.

Galite pabandyti užrašyti savo jausmus dienoraštyje – tokiame, kurio niekas, išskyrus jus, neskaitys. Kartais padeda ir labai paprasti, bet stiprūs būdai: išrėkti skausmą automobilyje, kai langai uždaryti, ar tiesiog pabūti tyloje, leidžiant emocijoms nurimti.

Kai leidžiate sau jausti, pabandykite tuos jausmus įvardyti. Švelniai, be vertinimo pasakykite sau:
„Aš jaučiuosi apleista."
„Aš jaučiuosi pikta."
„Aš jaučiuosi bejėgė."

Jausmų įvardijimas padeda protui nusiraminti ir sukuria aiškumą ten, kur anksčiau buvo tik chaosas.

Ir vis priminkite sau – tai laikina. Nors dabar atrodo, kad skausmas neturi pabaigos, jis nėra amžinas. Jūs pasveiksite.

Supraskite prarastą prisirišimą

Sudaužyta širdis dažniausiai nėra tik santykių pabaiga – tai nutrūkęs gilus emocinis ryšys, prie kurio buvote prisirišusi.

Mokslas rodo, kad tokio prisirišimo nutrūkimas smegenyse apdorojamas panašiai kaip fizinis skausmas. Todėl nenuostabu, kad kartais iš tiesų jaučiate fizinį spaudimą krūtinėje ar skausmą kūne – tarsi širdis tikrai lūžtų.

Dažnai gedime ne tik žmogaus, bet ir to, kas galėjo būti. Gedime svajonių, planų, bendros ateities, kurią kūrėme savo mintyse. Kartais tai net skaudžiau nei pats žmogus.

Ir tai – visiškai natūralu.

Įsitvirtinkite dabartyje

Po skyrybų mintys dažnai klaidžioja tarp praeities ir ateities. Jus gali kankinti prisiminimai arba nuolatiniai klausimai:
„O kas būtų, jeigu…?"
„Galėjau pasielgti kitaip…"
„Turėjau tai numatyti…"

Šios mintys gali įtraukti į savotišką emocinę juodąją skylę, kurioje susipina kaltė, gėda ir nerimas.

Todėl labai svarbu sugrįžti į dabartį.

Galite išbandyti sąmoningumo praktikas ar meditaciją – net 10 minučių per dieną gali pastebimai sumažinti emocinį intensyvumą.

Vienas paprastas būdas – sutelkti dėmesį į pojūčius:

• Ką aš matau šią akimirką?
• Ką girdžiu?
• Ką užuodžiu?
• Ką jaučiu savo kūne?

Taip pamažu grįžtate iš minčių pasaulio į tikrovę, kurioje esate saugi.

Taip pat labai padeda rašymas ar piešimas – tai leidžia išleisti emocijas iš vidaus ir dažnai suteikia netikėtą palengvėjimą.

Ribokite kontaktą (bent jau kol kas)

Natūralu, kad susidūrimas su buvusiu partneriu sukelia stiprias emocijas. Net paprastas susitikimas gali sugrąžinti skausmą, pyktį ar mintis, kurių pačiai gėda.

Kartais gali kilti net labai stiprių, bauginančių minčių. Svarbu suprasti – mintys yra tik mintys. Jos nėra jūsų esmė, jos yra jūsų skausmo išraiška.

Todėl labai svarbu nustatyti ribas.

Galbūt verta susitarti dėl praktiškesnių sprendimų, pavyzdžiui:
– vaikai perduodami neutralioje vietoje,
– bendravimas apsiriboja būtinais klausimais,
– kontaktas išlaikomas mandagus, bet minimalus.

Aiškios ribos padeda jūsų nervų sistemai nusiraminti ir sukuria daugiau vidinės erdvės gijimui.

Taip pat verta sąmoningai vengti socialinių tinklų. Tai, ką matote ten, dažnai nėra tikrovė – tik kruopščiai atrinktos akimirkos. Nuolatiniai priminimai apie buvusį partnerį tik gilina žaizdą ir neleidžia jai užgyti.

Lepinkite savo kūną ir protą

Širdies skausmas nėra tik emocinis – jis stipriai veikia kūną. Galite jausti nuovargį, įtampą, sunkumą krūtinėje ar skrandyje.

Todėl elkitės su savimi taip, lyg sveiktumėte po ligos.

Ilsėkitės. Valgykite maistingą, kūną stiprinantį maistą. Išeikite į lauką, net jei nesinori. Gerkite pakankamai vandens. Leiskite sau mažus, švelnius judesius – pasivaikščiojimus, lengvą veiklą.

Gali būti, kad dieną norisi tik gulėti, o naktį nepavyksta užmigti. Vis dėlto kokybiškas miegas yra vienas svarbiausių gijimo veiksnių.

Nepamirškite ir saugių socialinių ryšių – žmonių, kurie gali jus palaikyti, net jei tik tyliai būdami šalia.

Taip pat labai svarbu vengti elgesio, kuris tik trumpam numalšina skausmą, bet ilgainiui jį sustiprina: impulsyvumo, žalingų įpročių, alkoholio ar kitų priklausomybių. Kartais norisi „užglaistyti" jausmus apsipirkimu, persivalgymu ar paviršutiniškais santykiais, tačiau tai ne gydo – tai tik atitolina tikrą gijimą.

Bendraukite su žmonėmis, kuriems jūs rūpite

Skausmo akimirkomis labai lengva užsidaryti savyje. Norisi atsiriboti, pasislėpti, niekam nerodyti savo silpnumo.

Tačiau jums nereikia to išgyventi vienai.

Pasikliaukite žmonėmis, kurie jus myli. Net jei jaučiate gėdą ar pažeidžiamumą – tai yra žmogiška.

Galite net sąmoningai sudaryti sąrašą žmonių, su kuriais susisieksite per savaitę. Kartais pakanka, kad kažkas tiesiog pabūtų šalia – net be žodžių.

Taip pat labai vertinga prisijungti prie palaikymo grupių. Dalinimasis patirtimi su tomis, kurios išgyvena panašų laikotarpį, gali suteikti didžiulį palengvėjimą ir supratimą.

Ugdykite augimą iš širdies skausmo

Nors dabar tai gali atrodyti neįmanoma, skausmas gali tapti augimo pradžia.

Mes augame tuomet, kai suteikiame prasmę savo patirčiai.

Galbūt šiandien sakote: „Aš nesuprantu, ką visa tai reiškia." Ir tai yra visiškai gerai.

Tačiau laikui bėgant, jei leisite sau gyti ir rūpinsitės savimi, pradėsite sau užduoti kitokius klausimus:
– Ką aš apie save sužinojau?
– Kas man iš tiesų svarbu?
– Kokios yra mano vertybės?

Pamažu ims ryškėti atsakymai. Ir vieną dieną suprasite, ką norite daryti kitaip – santykiuose, meilėje, gyvenime.

Net jei dabar to nejaučiate, jūsų gebėjimas mylėti gilėja, o vidinė išmintis auga. Tai yra tylus, bet labai tikras gijimo rezultatas.

Gijimas nėra tiesi linija. Jis ateina bangomis. Vieną dieną gali atrodyti lengviau, kitą – skausmas sugrįžta su nauja jėga. Tai normalu.

Laikui bėgant bangos tampa vis silpnesnės ir retesnės. Ir nors kai kurios dienos vis dar bus sunkios, tai nereiškia, kad jūs nejudate pirmyn. Jūs nesate palaužta. Jūs gyjate.

Širdies skausmas yra natūrali reakcija į skaudžią netektį. Leisdamos sau išgyventi šį procesą ir švelniai rūpindamosi savimi, jūs pamažu sugrįšite į gyvenimą – gal net stipresnės, gilesnės ir tikresnės nei buvote anksčiau.