Gyvenimas, nors ir kupinas grožio, artumo bei prasmingų akimirkų, neišvengiamai yra persmelktas netikrumo – to subtilaus, bet dažnai slegiančio jausmo, kuris tyliai įsėlina į mintis ir pažadina nerimą dėl to, kas laukia ateityje. Galbūt ne viską galime kontroliuoti, galbūt daugelis aplinkybių slysta iš mūsų rankų, tačiau viena lieka mūsų viduje – mūsų mąstysena, mūsų santykis su tuo, kas vyksta. Būtent ji tampa raktu, leidžiančiu ne tik išgyventi sudėtingus laikotarpius, bet ir atrasti vidinį saugumo jausmą net tada, kai išorinis pasaulis atrodo nenuspėjamas ir trapus.

Netikrumo vaidmuo gyvenime

Netikrumas yra visur – jis tarsi fonas, lydintis mus kiekviename gyvenimo etape, kiekviename pasirinkime, kiekvienoje viltyje. Galbūt šiandien jis jaučiamas stipriau nei bet kada anksčiau: pasauliniai įvykiai, ekonominiai svyravimai, asmeninės sveikatos iššūkiai ar santykių trapumas nuolat primena, kad ateitis nėra aiški, kad ji nėra iki galo nuspėjama. Ir vis dėlto, kaip žmonės, kaip moterys, mes giliai savyje ilgimės saugumo – norime jausti stabilumą, kontrolę, norime žinoti, kad galime pasirūpinti savimi ir tais, kuriuos mylime.

Kai šis saugumo jausmas ima svyruoti, į mūsų kasdienybę įsiveržia baimė, nerimas, kartais net bejėgiškumas. Mintys pradeda suktis ratu: „kas būtų, jeigu…", „o jei viskas pasisuks blogiausiu keliu…". Šios mintys gali išsekinti, atimti energiją, užgožti džiaugsmą ir įkalinti vidiniame nerimo rate, iš kurio, rodos, sunku ištrūkti.

Ir vis dėlto verta sau priminti: kiekviena iš mūsų netikrumą patiria skirtingai. Vienoms jis gali būti net savotiškas nuotykis, galimybė tyrinėti gyvenimą be iš anksto nubrėžtų ribų, kitoms – sunkiai pakeliama našta, kelianti įtampą ir vidinį chaosą. Tačiau net jei šiandien jaučiatės pavargusios, prislėgtos ar pasimetusios, jūs nesate vienos. Daugelis moterų išgyvena panašius jausmus, ir tai nereiškia silpnumo – tai reiškia žmogiškumą.

Svarbiausia – suvokti, kad net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis egzistuoja būdai, padedantys susigrąžinti vidinę pusiausvyrą. Yra žingsnių, kuriuos galite žengti, kad sumažintumėte nerimą, sustiprintumėte pasitikėjimą savimi ir išmoktumėte gyventi su tuo, kas nėra iki galo aišku.

Mokymasis susidoroti su netikrumu

Nors kartais norisi tikėti priešingai, netikrumas nėra klaida ar išimtis – tai natūrali, neatsiejama gyvenimo dalis. Labai nedaug kas mūsų kasdienybėje yra absoliučiai pastovu ar garantuota. Taip, mes galime planuoti, stengtis, kurti, tačiau negalime kontroliuoti visko, kas nutinka.

Gyvenimas kartais pasikeičia staiga – netikėtai, be įspėjimo. Vieną dieną viskas atrodo stabilu ir aišku, o kitą – susiduriame su liga, darbo netekimu ar skyrybomis. Tokios akimirkos gali išjudinti mūsų vidinį saugumo jausmą iki pat pamatų.

Bandydamos susitvarkyti su šiuo neapibrėžtumu, dažnai griebiamės nerimo kaip savotiško įrankio. Mes galvojame, kad jei pakankamai ilgai analizuosime, svarstysime, numatysime visus galimus scenarijus – galėsime išvengti blogiausio. Tačiau realybė yra kitokia: nuolatinis nerimas nesuteikia kontrolės. Jis tik išvargina, atima ramybę ir užkerta kelią būti čia ir dabar.

Vis dėlto yra sveikesnių būdų susidoroti su netikrumu – ir jie prasideda nuo mūsų vidinio požiūrio keitimo.

Šie principai gali tapti atrama:

• Sutelkite dėmesį į tai, ką iš tikrųjų galite kontroliuoti.
• Leiskite sau mokytis toleruoti netikrumą, o ilgainiui – jį priimti.
• Sąmoningai mažinkite nerimo ir streso lygį.

Pirmas patarimas: imkitės veiksmų dėl dalykų, kuriuos galite kontroliuoti

Šiuo laikotarpiu gyvenimas gali atrodyti tarsi nuolat slystantis iš rankų – daug kas neaišku, nepastovu, o daugelis svarbių aplinkybių, deja, nepriklauso nuo jūsų valios. Ir vis dėlto, net jei negalite kontroliuoti pasaulinių procesų – viruso plitimo, ekonomikos svyravimų ar to, ar kitą savaitę jūsų sąskaitą pasieks atlyginimas – tai nereiškia, kad esate bejėgė. Priešingai, net ir tokiame neapibrėžtume išlieka erdvė jūsų pasirinkimams, jūsų veiksmams ir jūsų vidinei laikysenai.

Leiskite sau švelniai perkelti dėmesį: nuo to, kas kelia nerimą, bet yra nekontroliuojama, prie to, kas priklauso nuo jūsų. Kad ir kokios būtų jūsų baimės, kad ir kokioje situacijoje šiuo metu būtumėte, galite pasirinkti veikti ten, kur jūsų įtaka yra reali ir apčiuopiama.

Pavyzdžiui, jei šiuo sudėtingu laikotarpiu netekote darbo ar dalies pajamų, tai natūralu, kad kyla nerimas dėl ateities. Tačiau net ir čia jūs vis dar turite galimybę spręsti: galite sąmoningai pasirinkti, kiek laiko ir energijos skirsite darbo paieškai, kaip aktyviai siųsite savo gyvenimo aprašymus, kiek drąsiai kreipsitės į pažįstamus ar plėsite savo kontaktų ratą. Tai nėra maži žingsniai – tai realūs veiksmai, kurie grąžina jums kontrolės jausmą.

Panašiai ir sveikatos srityje: net jei susiduriate su nerimu dėl savo savijautos ar neseniai išgirstos diagnozės, jūs vis dar galite rūpintis savimi. Galite mažinti streso lygį, ieškoti emocinės paramos, klausytis savo kūno signalų ir sąmoningai prisidėti prie savo gerovės. Tai – ne visagalybė, bet tai – svarbi, gyvybiška įtaka jūsų gyvenimui.

Kai pradedate kryptingai sutelkti dėmesį į tai, ką galite keisti, keičiasi ir jūsų vidinė būsena. Pamažu atsitraukiate nuo išsekinti galinčio nerimo, nuo nuolatinio minčių sukimo ratu, ir žengiate į veiksmą – į sprendimų paiešką, į mažus, bet reikšmingus žingsnius pirmyn. Tai leidžia jums ne tik efektyviau spręsti problemas, bet ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi.

Žinoma, svarbu pripažinti ir tai, kad kiekviena situacija yra unikali. Kartais aplinkybės taip susiklosto, kad išorinių dalykų kontroliuoti beveik neįmanoma. Tokiais momentais jūsų didžiausia galia slypi viduje – jūsų požiūryje, jūsų gebėjime pasirinkti, kaip reaguosite, kaip kalbėsite su savimi, kaip leisite sau išgyventi tai, kas vyksta. Ir net ši vidinė laikysena gali tapti tvirtu pagrindu, ant kurio vėl pradėsite kurti savo stabilumo jausmą.

Antras patarimas: iššūkis savo tikrumo poreikiui

Nors netikrumas ir pokyčiai yra neatsiejama gyvenimo dalis, dažnai mes, net to nepastebėdamos, imamės tam tikrų elgesio modelių, kurie, atrodo, turėtų mus apsaugoti nuo nežinomybės keliamo diskomforto. Tai labai žmogiška – noras jaustis saugiai, aiškiai, užtikrintai. Vis dėlto kartais šis poreikis tampa toks stiprus, kad ima valdyti mūsų sprendimus, mintis ir net santykius su kitais žmonėmis.

Be nuolatinio nerimavimo apie įvairiausius galimus scenarijus, galite pastebėti ir kitus, iš pirmo žvilgsnio nekaltus, tačiau ilgainiui varginančius įpročius:

• Galbūt pagaunate save pernelyg dažnai ieškančią kitų nuraminimo – vis iš naujo klausinėjančią draugų ar artimųjų, ar pasirinkote teisingai, ar einate tinkamu keliu.
• Kartais tai gali virsti nesibaigiančiomis informacijos paieškomis internete ar nuolatiniu ekspertų nuomonių skaitymu, tikintis, kad kažkur slypi aiškus atsakymas, kuris panaikins visą netikrumą.
• Kartais šis poreikis gali pasireikšti ir bandymu kontroliuoti aplinkinius – galbūt jums sunku deleguoti užduotis, pasitikėti kitais žmonėmis ar leisti jiems veikti savaip. Noras viską laikyti savo rankose gali atrodyti kaip būdas užtikrinti stabilumą, tačiau iš tiesų tai dažnai tik dar labiau didina vidinę įtampą.
• Kita vertus, netikrumas gali paskatinti ir atidėliojimą. Atrodo, kad kol nepriimsite sprendimo, tol išvengsite galimos klaidos ar nemalonaus rezultato. Tačiau ilgainiui tai tik užlaiko jus toje pačioje vietoje, neleisdama judėti pirmyn ir kurti norimos realybės.
• Taip pat galite pastebėti polinkį nuolat tikrinti – skambinti artimiesiems, rašyti žinutes, dar kartą peržvelgti jau atliktus darbus ar dokumentus, tarsi taip galėtumėte užtikrinti, kad nieko blogo nenutiks. Šis nuolatinis tikrinimas gali trumpam suteikti palengvėjimą, tačiau jis nepanaikina pačios netikrumo esmės.

Galite net pasikalbėti su artimais žmonėmis – paklausti, kaip jie susidoroja su netikrumu, kokie jų būdai padeda išlaikyti ramybę. Kartais kito žmogaus perspektyva gali atverti naują, lengvesnį požiūrį ir jums.

Pamažu, švelniai kvestionuodamos savo poreikį viską žinoti iš anksto, galite pradėti atsisakyti įpročių, kurie jus vargina. Tai nereiškia, kad iš karto nustosite jausti nerimą – tačiau atsiras daugiau erdvės kvėpuoti, daugiau laiko ir energijos skirti tam, kas iš tiesų svarbu.

Ir jei kartais vėl pajusite, kaip kyla baimė ar noras viską kontroliuoti – prisiminkite: tai natūralu. Šiose akimirkose ypač svarbu sugrįžti prie savęs, prie savo jausmų, ir leisti sau juos išgyventi.

Kai leidžiate sau būti tikrai – su visais savo jausmais, net ir pačiais sunkiausiais – atsiranda galimybė juos paleisti. Būtent taip, per priėmimą, o ne per kontrolę, pamažu grįžta ramybė ir vidinis stabilumas, net ir gyvenant pasaulyje, kuris ne visada yra aiškus ar nuspėjamas.

Trečias patarimas: išmokite priimti netikrumą

Kad ir kaip stipriai norėtųsi gyvenimą padaryti aiškų, stabilų ir iki smulkmenų nuspėjamą, tiesa yra kur kas švelnesnė – bet kartu ir išlaisvinanti: netikrumas jau dabar yra jūsų kasdienybės dalis. Jis tyliai lydi jus kiekviename žingsnyje, net jei ne visada tai sąmoningai pastebite. Kiekvieną kartą, kai pereinate gatvę, sėdate prie automobilio vairo ar renkatės, ką valgyti, jūs iš esmės pasitikite tuo, ko negalite iki galo kontroliuoti. Jūs tikite, kad eismas sustos, kad saugiai pasieksite savo tikslą, kad maistas, kurį valgote, bus jums tinkamas.

Tokiose situacijose rizika egzistuoja, tačiau ji yra pakankamai maža, kad galėtumėte ją priimti ir judėti pirmyn, nesiekdamos absoliutaus tikrumo. Tai vyksta natūraliai, be didelių pastangų. Ir galbūt būtent čia slypi svarbi įžvalga – jūs jau mokate gyventi su netikrumu, tik kartais tai pamirštate.

Jei tikėjimas yra jūsų gyvenimo dalis, tikriausiai esate susidūrusios ir su tuo, kad tikėjimas savaime reikalauja tam tikro pasitikėjimo nežinomybe. Jame visuomet yra vietos abejonėms, klausimams ir paslaptims – ir vis dėlto tai netrukdo jausti vidinę atramą.

Vis dėlto, kai netikrumas tampa stipresnis, o mintis užvaldo neracionalios baimės, gali būti sunku išlaikyti aiškų ir ramų požiūrį. Tokiais momentais protas linkęs perdėti grėsmes ir nuvertinti jūsų gebėjimą susidoroti. Todėl svarbu sąmoningai mokytis būti su tuo jausmu – ne kovoti, o pažinti ir pamažu priimti.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad neįmanoma pasiruošti viskam. Gyvenimas iš prigimties yra kintantis, kartais net chaotiškas, ir būtent šiame nenuspėjamume slypi jo gyvybė. Kai leidžiate sau tai priimti, atsiranda daugiau lengvumo, daugiau pasitikėjimo ir daugiau vidinės erdvės gyventi – ne nuolat ruošiantis tam, kas gali nutikti, o iš tikrųjų būnant tame, kas vyksta dabar.

Ketvirtas patarimas: susitelkite į dabartį

Labai dažnai netikrumo jausmas gimsta ne iš to, kas vyksta dabar, o iš minčių apie ateitį – iš visų tų scenarijų, kuriuos jūsų protas geba sukurti, bandydamas jus apsaugoti nuo galimų pavojų. Deja, šios mintys neretai nukrypsta į blogiausius variantus, į „kas būtų, jeigu…", kurie pamažu ima atrodyti vis realesni. Tokia vidinė įtampa gali sukelti beviltiškumo jausmą, sustiprinti nerimą, iškreipti realų situacijos vaizdą ir net paralyžiuoti jus nuo veiksmų, kurie iš tiesų galėtų padėti.

Švelnus, bet labai veiksmingas būdas sugrįžti į vidinę pusiausvyrą – tai sąmoningas dėmesio nukreipimas į dabartinę akimirką. Užuot bandžiusios nuspėti ateitį ar kontroliuoti tai, kas dar neįvyko, galite sau priminti: kas vyksta dabar? ką aš jaučiu šią akimirką? Kai leidžiate sau pilnai būti dabartyje, tarsi atsitraukiate nuo minčių srauto ir suteikiate sau erdvės kvėpuoti.

Būdamos susijungusios su dabartimi, jūs palaipsniui nutraukiate neigiamų prielaidų ir katastrofiškų prognozių grandinę. Mintys vis dar gali kilti, tačiau jos nebevaldo jūsų taip stipriai – jos tampa tik mintimis, o ne realybe.

Svarbu žinoti, kad iš pradžių jūsų dėmesys vis nukryps – tai visiškai natūralu. Mintys grįš prie ateities, prie rūpesčių, prie nerimo. Tačiau kiekvieną kartą, kai tai pastebite ir švelniai sugrąžinate save į dabartį, jūs stiprinate naują vidinį įprotį. Ilgainiui šis įgūdis tampa vis tvirtesnis ir padeda jums išsivaduoti iš nuolatinio netikrumo spaudimo.

Dabartis yra vienintelė vieta, kurioje iš tikrųjų vyksta jūsų gyvenimas. Ir kuo dažniau sau leidžiate joje būti, tuo daugiau ramybės, aiškumo ir vidinės atramos joje randate.

Penktas patarimas: valdykite stresą ir nerimą

Rūpinimasis savo vidine būsena nėra silpnumo ženklas – tai sąmoningas pasirinkimas gyventi švelniau su savimi, net ir tada, kai gyvenimas aplink jus nėra toks švelnus. Maži, kasdieniai žingsniai, padedantys sumažinti bendrą streso ir nerimo lygį, gali turėti kur kas didesnę reikšmę, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Jie ne tik padeda nutraukti varginančią neigiamų minčių spiralę, bet ir leidžia po truputį sugrįžti į vidinę ramybę, iš kurios daug lengviau priimti netikrumą.

• Leiskite sau judėti.
  Kūnas ir emocijos yra glaudžiai susiję, todėl judėjimas tampa natūraliu būdu išlaisvinti susikaupusią įtampą. Tai nebūtinai turi būti intensyvi treniruotė – kartais pakanka lėto pasivaikščiojimo, švelnaus tempimo ar net spontaniško šokio namuose. Pabandykite judėjimą paversti sąmoningu patyrimu: pajuskite, kaip jūsų pėdos liečia žemę, kaip juda kūnas, kaip keičiasi kvėpavimas. Atkreipkite dėmesį į vėjo ar saulės prisilietimą prie odos – šios mažos detalės padeda sugrįžti į save.
• Skirkite laiko tikram poilsiui.
  Šiandieniniame skubančiame pasaulyje poilsis dažnai tampa prabanga, tačiau iš tiesų jis yra būtinas. Pasirinkite tai, kas jums artima – meditaciją, jogą, tylos akimirkas ar gilaus kvėpavimo pratimus – ir leiskite sau bent trumpam sustoti. Net kelios sąmoningo poilsio minutės per dieną gali padėti nuraminti mintis ir atkurti vidinę pusiausvyrą.
• Rūpinkitės savo miegu.
  Nerimas ir netikrumas dažnai persikelia į naktį, trukdydami užmigti ar ilsėtis kokybiškai. Tačiau svarbu prisiminti, kad ryšys yra abipusis – kuo mažiau ilsitės, tuo stipresnis tampa nerimas. Stenkitės kurti raminančius vakaro ritualus: sumažinti ekranų laiką, pasirinkti ramią veiklą, leisti sau palaipsniui nurimti. Geras miegas tampa tvirtu pagrindu emocinei pusiausvyrai.
• Maitinkitės rūpestingai.
  Tai, ką valgote, daro įtaką ne tik jūsų kūnui, bet ir emocinei savijautai. Subalansuota, maistinga mityba padeda palaikyti energijos lygį ir stabilizuoja nuotaiką. Stenkitės rinktis natūralesnį, mažiau perdirbtą maistą, o savo kasdienybėje įtraukti daugiau produktų, kurie palaiko gerą savijautą – pavyzdžiui, turinčių omega-3 riebalų rūgščių. Tai gali būti nedidelis, bet reikšmingas žingsnis link geresnės savijautos.

Rūpindamosi savo kūnu ir emocijomis, jūs kuriate sau erdvę, kurioje atsiranda daugiau ramybės, daugiau aiškumo ir daugiau švelnumo sau pačioms. Ir būtent šioje vidinėje erdvėje netikrumas tampa nebe grėsme, o natūralia gyvenimo dalimi, su kuria galima išmokti gyventi – ne kovojant, o pasitikint.