Jeigu tu skaitai šitas eilutes, aš tikiu, kad tu pasirinkai kelionę pirmyn, patirti gyvenimą naujai, ir atrasti naują save šioje dvasinėje kelionėje.
Kokia bebūtų tavo situacija, tau dabar reikia meilės, paguodos, išsikalbėjimo, supratimo. Mes matome save ir situaciją per skausmo, nevilties, galbūt baimės akinius. Emocijos, mintys yra persunktos momentų, prisiminimų, žodžių. Visa tai gilina skausmą, nusivylimą, baimę.
Kur surasti paguodą, naują viltį, naują žvilgsnį, naują mintį, kuri padėtų pakilti?
Pasidalinsiu mintimis, kurios galbūt padės tau pradėti kelionę ne gilyn į neviltį, bet atrasti naują pagrindą.
Prieš pradedant, noriu paprašyti Dievo ir Jo Dvasios padėti mums, tau, nes aš nežinau, ko būtent tavo širdžiai dabar reikia, ir kaip būtent tau padėti. Užmerkime akis minutėlei ir paprašykime kartu: "Šventoji Dvasia, tu visą žinai, tu viską matai, tu jauti mano emocijas, tu žinai situaciją, man dabar reikia tavo šviesos, apkabinimo, sušildymo. Aš nežinau, kaip ir kur pradėti, man reikia tavo išminties, man reikia tavęs. Ateik, paliesk, pripildyk mane naujos vilties."
Leisk sau pabūti tyloje, pabandyk nuraminti mintis, ir pabandyk paklausyti širdimi. Galbūt pajausti kažkokį net jeigu ir labai mažą trupinėlį nusiraminimo, paguodos. Tikėkis nusiraminimo, tikėkis naujos minties, tikėkis naujos vilties. Padėk sau pakeisdama bent vieną negatyvią mintį į kažką viltingo. Pabandyk surasti kažką, nors ir labai mažo, už ką tu gali būti dėkinga.
Dievas mus kviečia kiekvieną akimirką, "Ateikite pas mane, tie, kurie esate prislėgti, aš duosiu jums ramybę."
Atrasti ramybę sumaištyje nėra lengva ir paprasta. Mūsų mintys yra įaudrintos ir skrieja viena po kitos. Mes kuriame situacijas ir monologus, kurie toliau griauna pamatus ant kurių mes plačios stovime. Mūsų žmogiška sąmonė yra natūraliai linkusi kurti neviltį, negatyvumą, kai mūsų emocijos yra negatyvios.
Labai svarbu pradėti kreipti dėmesį į mintis, nes jos gali būti arba mūsų didžiausias priešas, arba didžiulė pagalba. Viltis ir tikėjimas pozityvios išeities iš visko, kame mes dabar esame, yra mūsų išsigelbėjimas.
Bet mūsų viltis turi turėti pagrindą, ar ne?
Aš nežinau tavo situacijos, ir galbūt tavo skausmas, neviltis, baimė perpildė tavo širdį, emocijas, mintis.
Bet žinau vieną iš savo patirties, kad Dievas yra, Jis palaiko tave, tavo kiekvieną alsavimą, kiekvieną širdies dūžį, kiekvieną žingsnį. Be Dievo gyvybės nėra mūsų. Taip kaip mes negalime prailginti savo gyvenimo, taip mes negalime atsiskirti nuo Dievo. Mes galime rinktis netikėti, kad Jis yra. Mes galime nuspręsti neprašyti Jo vedimo ir pagalbos, mes galime rinktis gyvenimą atsiskyrime nuo Jo, bet tai tik iliuzija… Nes Dievas yra Vandenynas, kuriame kiekvienas iš mūsų egzistuoja. Ir Dievas yra Meilė, kuri viską pakelia, viskuo viliasi, viskuo tiki, pakanti ir belaukianti meilė. Man tereikia patikėti, pasirinkti būti Jame, ir nuo to momento viskas pradeda keistis. Galbūt labai pamažu, galbūt greitai. Ir šis keitimasis priklauso ne nuo Dievo, bet nuo mūsų. Mes turime laisvą valią būti Jame, gyventi Jame, arba eiti savo keliu, galvodami, kad Jis neegzistuoja, ar mūsų nenori, negirdi.
Pirmasis žingsnis šiame naujame atradime yra tavo laisvas apsisprendimas priimti Dievo meilę, kuri laukia tavo apsisprendimo, laukia būti priimta, išgyventa, išjausta, pasidalinta.
Sustok minutėlei mintyse, kad tu esi dalis kažko labai didelio, nesuvokiamai didingo, bet kartu tu esi neatskiriama nuo šios visumos, tu esi labai svarbi dalis, per kurią šį didybė gali reikštis per tavo esybę.
Kad yra visame prasmė, didesnė nei mes dabar, šiuo metu matome ar suvokiame, kad bet kokia situacija yra galimybė pasirinkti. Pasirinkti viltį, gyvenimą, arba atvirkščiai. Kad kiekvienoje situacijoje Dievas mums gali parodyti gilesnę prasmę ir būti didesne paguoda ir stiprybe, nes mums dabar jų reikia labiau, nei prieš metus ar savaitę.
Pasilik mintyje, kad Dievas tave myli, trokšta paliesti savo meilę tavo širdį ir tau parodyti naują galimybę gyventi su Juo ir Jame. Priimk Jo meilę, atverk savo širdies duris, išsiguosk Šventajai Dvasiai savo širdgėlas…
Iki kito karto…
Jeigu tu skaitai šitas eilutes, aš tikiu, kad tu pasirinkai kelionę pirmyn, patirti gyvenimą naujai, ir atrasti naują save šioje dvasinėje kelionėje.
Kokia bebūtų tavo situacija, tau dabar reikia meilės, paguodos, išsikalbėjimo, supratimo. Mes matome save ir situaciją per skausmo, nevilties, galbūt baimės akinius. Emocijos, mintys yra persunktos momentų, prisiminimų, žodžių. Visa tai gilina skausmą, nusivylimą, baimę.
Kur surasti paguodą, naują viltį, naują žvilgsnį, naują mintį, kuri padėtų pakilti?
Pasidalinsiu mintimis, kurios galbūt padės tau pradėti kelionę ne gilyn į neviltį, bet atrasti naują pagrindą.
Prieš pradedant, noriu paprašyti Dievo ir Jo Dvasios padėti mums, tau, nes aš nežinau, ko būtent tavo širdžiai dabar reikia, ir kaip būtent tau padėti. Užmerkime akis minutėlei ir paprašykime kartu: "Šventoji Dvasia, tu visą žinai, tu viską matai, tu jauti mano emocijas, tu žinai situaciją, man dabar reikia tavo šviesos, apkabinimo, sušildymo. Aš nežinau, kaip ir kur pradėti, man reikia tavo išminties, man reikia tavęs. Ateik, paliesk, pripildyk mane naujos vilties."
Leisk sau pabūti tyloje, pabandyk nuraminti mintis, ir pabandyk paklausyti širdimi. Galbūt pajausti kažkokį net jeigu ir labai mažą trupinėlį nusiraminimo, paguodos. Tikėkis nusiraminimo, tikėkis naujos minties, tikėkis naujos vilties. Padėk sau pakeisdama bent vieną negatyvią mintį į kažką viltingo. Pabandyk surasti kažką, nors ir labai mažo, už ką tu gali būti dėkinga.
Dievas mus kviečia kiekvieną akimirką, "Ateikite pas mane, tie, kurie esate prislėgti, aš duosiu jums ramybę."
Atrasti ramybę sumaištyje nėra lengva ir paprasta. Mūsų mintys yra įaudrintos ir skrieja viena po kitos. Mes kuriame situacijas ir monologus, kurie toliau griauna pamatus ant kurių mes plačios stovime. Mūsų žmogiška sąmonė yra natūraliai linkusi kurti neviltį, negatyvumą, kai mūsų emocijos yra negatyvios.
Labai svarbu pradėti kreipti dėmesį į mintis, nes jos gali būti arba mūsų didžiausias priešas, arba didžiulė pagalba. Viltis ir tikėjimas pozityvios išeities iš visko, kame mes dabar esame, yra mūsų išsigelbėjimas.
Bet mūsų viltis turi turėti pagrindą, ar ne?
Aš nežinau tavo situacijos, ir galbūt tavo skausmas, neviltis, baimė perpildė tavo širdį, emocijas, mintis.
Bet žinau vieną iš savo patirties, kad Dievas yra, Jis palaiko tave, tavo kiekvieną alsavimą, kiekvieną širdies dūžį, kiekvieną žingsnį. Be Dievo gyvybės nėra mūsų. Taip kaip mes negalime prailginti savo gyvenimo, taip mes negalime atsiskirti nuo Dievo. Mes galime rinktis netikėti, kad Jis yra. Mes galime nuspręsti neprašyti Jo vedimo ir pagalbos, mes galime rinktis gyvenimą atsiskyrime nuo Jo, bet tai tik iliuzija… Nes Dievas yra Vandenynas, kuriame kiekvienas iš mūsų egzistuoja. Ir Dievas yra Meilė, kuri viską pakelia, viskuo viliasi, viskuo tiki, pakanti ir belaukianti meilė. Man tereikia patikėti, pasirinkti būti Jame, ir nuo to momento viskas pradeda keistis. Galbūt labai pamažu, galbūt greitai. Ir šis keitimasis priklauso ne nuo Dievo, bet nuo mūsų. Mes turime laisvą valią būti Jame, gyventi Jame, arba eiti savo keliu, galvodami, kad Jis neegzistuoja, ar mūsų nenori, negirdi.
Pirmasis žingsnis šiame naujame atradime yra tavo laisvas apsisprendimas priimti Dievo meilę, kuri laukia tavo apsisprendimo, laukia būti priimta, išgyventa, išjausta, pasidalinta.
Sustok minutėlei mintyse, kad tu esi dalis kažko labai didelio, nesuvokiamai didingo, bet kartu tu esi neatskiriama nuo šios visumos, tu esi labai svarbi dalis, per kurią šį didybė gali reikštis per tavo esybę.
Kad yra visame prasmė, didesnė nei mes dabar, šiuo metu matome ar suvokiame, kad bet kokia situacija yra galimybė pasirinkti. Pasirinkti viltį, gyvenimą, arba atvirkščiai. Kad kiekvienoje situacijoje Dievas mums gali parodyti gilesnę prasmę ir būti didesne paguoda ir stiprybe, nes mums dabar jų reikia labiau, nei prieš metus ar savaitę.
Pasilik mintyje, kad Dievas tave myli, trokšta paliesti savo meilę tavo širdį ir tau parodyti naują galimybę gyventi su Juo ir Jame. Priimk Jo meilę, atverk savo širdies duris, išsiguosk Šventajai Dvasiai savo širdgėlas…
Iki kito karto…
Paidalinkite šiuo puslapiu!
ESI MUMS REIKALINGA!
Su savo negandomis, neviltimi, išgąsčiu prieš išbandymus, su vienatvės jausmu, gyvenimo pasikeitimų baime, nerimu dėl ateities…
Tu ne viena! Mes norime būti kartu Tavo nelengvame kelyje, norime dalintis Tavo negandomis ir išbandymais, ieškoti tų teisingų žodžių, kurie padėtų rasti tvirtybės mums visoms!
MES REIKALINGI TAU!