Demencija – tai ne tik medicininė diagnozė ar atminties silpnėjimas, apie kurį dažniausiai kalbame pirmiausia. Tai sudėtingas, lėtai besikeičiantis procesas, kuris paliečia visą žmogaus vidinį pasaulį – jo mąstymą, pojūčius, emocijas, gebėjimą suprasti save ir kitus, o kartu neišvengiamai keičia ir jo elgesį.
Šie pokyčiai gali būti netikėti, kartais sunkiai paaiškinami, o dar dažniau – emociškai sudėtingi jums, moteriai, kuri rūpinasi artimu žmogumi. Gali atsirasti nerimo, nuovargio, bejėgiškumo jausmas, kai atrodo, kad nebežinote, kaip reaguoti ar kaip padėti. Ir tai yra visiškai suprantama.
Svarbu labai švelniai sau priminti: žmogaus, sergančio demencija, veiksmai, žodžiai ar net staigūs gestai retai kada yra nukreipti prieš jus kaip asmenį. Dažniausiai tai yra jo būdas reaguoti į pasaulį, kuris jam darosi vis mažiau aiškus, vis labiau gluminantis, o kartais net gąsdinantis. Tai gali būti tylus ar garsus bandymas pasakyti: „man sunku", „aš nesuprantu", „aš bijau".
Dažniausi elgesio pokyčiai:
- Agresija, kuri gali pasireikšti tiek žodžiais, tiek veiksmais
- Susijaudinimas, vidinis nerimas, kuris neleidžia nurimti
- Nuolatinis vaikščiojimas, tarsi ieškant kažko ar bandant pabėgti nuo jausmo
- Neramumas, negebėjimas atsipalaiduoti
- Kliedesiai ir (arba) haliucinacijos, kai realybė ima maišytis su vidiniais išgyvenimais
- Paranoja, įtarumas kitų atžvilgiu
- Netikėti garsai ar šūksniai, kurie gali būti emocijų išraiška
- Užsisklendimas, atsitraukimas, tylėjimas
Šie pokyčiai neatsiranda be priežasties. Jie gali būti susiję su pačiais smegenų pokyčiais, tačiau labai dažnai juos sustiprina ar net išprovokuoja aplinka, priežiūros būdas ar konkreti situacija, kurioje žmogus tuo metu yra.
Kaip suprasti elgesio pokyčius
Supratimas ateina ne iš karto – jis ateina per stebėjimą, kantrybę ir švelnų bandymą pažvelgti giliau, nei matome paviršiuje.
Labai svarbu sau priminti keletą esminių dalykų, kurie gali tapti tarsi vidiniu kompasu:
- Kiekvienas elgesys, net ir pats sudėtingiausias ar skaudžiausias, turi savo prasmę, net jei ji iš pirmo žvilgsnio mums neaiški.
- Elgesys dažnai tampa paskutine likusia kalba, kuria žmogus gali išreikšti savo poreikius, skausmą, baimę ar sumišimą.
- Norint suprasti, kas vyksta, reikia žiūrėti plačiau – į fizinę būklę, emocijas, aplinką, santykius ir situaciją tuo metu.
Kai susiduriate su pasikeitusiu elgesiu, pabandykite ne skubėti reaguoti, o trumpam sustoti ir švelniai savęs paklausti:
ar tai tikrai problema jam, ar labiau man, nes man sunku tai išbūti?
ar mano reakcija padės jam nusiraminti, ar dar labiau jį išgąsdins?
ar mano lūkesčiai šiuo metu atitinka tai, ką jis dar gali?
Šie klausimai nėra lengvi, tačiau jie padeda pereiti nuo kontrolės prie supratimo.
Pasvarstymai
Nors kartais labai norisi greito sprendimo, tikrasis pokytis dažnai prasideda nuo bandymo suprasti, o ne pataisyti.
Pabandykite švelniai apmąstyti situaciją – kas vyko prieš, kas vyksta dabar ir kas galėjo turėti įtakos tam, ką matote.
Fizinis aspektas
Kartais elgesys yra kūno kalba. Žmogus gali būti alkanas, ištroškęs, pavargęs ar jausti skausmą, tačiau nebesugebėti to pasakyti žodžiais.
Stebėkite mažas detales – veido išraišką, laikyseną, energijos pokyčius, valgymo ar miego įpročius.
Intelektinis aspektas
Demencija keičia gebėjimą suprasti ir atlikti net paprastus veiksmus.
Tai, kas anksčiau buvo savaime suprantama, dabar gali kelti stresą ar sumišimą.
Kartais impulsyvus elgesys yra ne „blogas elgesys", o sutrikusios kontrolės rezultatas.
Emocinis aspektas
Žmogus gali jaustis vienišas, nesuprastas, pasimetęs.
Jis gali gedėti savo buvusio gyvenimo, nors negali to aiškiai įvardyti.
Tai gali pasireikšti per jautrumą, nerimą ar net įtarumą.
Gebėjimai
Labai svarbu rasti pusiausvyrą – nepervertinti, bet ir nenuvertinti žmogaus galimybių.
Kartais per didelė pagalba gali sukelti gėdą ar bejėgiškumo jausmą.
Aplinka
Triukšmas, šviesa, daug žmonių ar chaosas gali būti per sunkiai pakeliami.
Tačiau ir per didelė tyla ar tuštuma gali kelti nerimą.
Socialinis aspektas
Žmogaus gyvenimo istorija niekur nedingsta – ji lieka jo reakcijose.
Tai, kas jam buvo svarbu anksčiau, dažnai išlieka svarbu ir dabar.
Kitų veiksmai
Kartais, nors ir iš gerų paskatų, mūsų elgesys gali netyčia padidinti įtampą.
Švelnus savęs stebėjimas čia labai padeda.
Konkrečių elgesio pokyčių supratimas: agresija ir susijaudinimas
Agresija gali pasireikšti tiek žodžiais, tiek veiksmais – nuo pakelto balso iki fizinių reakcijų.
Dažnai ji kyla iš sumišimo, baimės ar nesugebėjimo išreikšti jausmų.
Susijaudinimas gali atrodyti kaip nuolatinis vaikščiojimas, neramūs judesiai, pasikartojantys veiksmai.
Svarbiausia – prisiminti: mes negalime tikėtis, kad žmogus, sergantis demencija, pasikeis. Tačiau galime keistis mes – savo reakcijomis, požiūriu, kantrybe.
Būkite šalia su supratimu, priimdamos jį tokį, koks jis yra šią akimirką.
Jei jaučiate, kad kyla pavojus jūsų saugumui – nedvejodamos išeikite į saugią vietą ir kreipkitės pagalbos. Jūsų saugumas yra svarbus.
Jeigu elgesio pokyčiai pradeda stipriai veikti gyvenimo kokybę – tiek jo, tiek jūsų – labai svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Galimos priežastys
Elgesio pokyčiai, tokie kaip agresija ar susijaudinimas, dažnai nėra sąmoningas žmogaus noras įskaudinti, priešintis ar apsunkinti kasdienybę. Dažniausiai tai yra ženklas, kad žmogus kažką išgyvena, bet nebegali to aiškiai pasakyti žodžiais. Todėl labai svarbu į šiuos pokyčius žvelgti ne kaip į „blogą elgesį", o kaip į žinutę, kurią verta kantriai ir jautriai išgirsti.
Agresija
Nuovargis arba miego sutrikimai
Kai žmogus prastai miega, dažnai prabunda naktį arba dieną jaučiasi išsekęs, jo gebėjimas susivaldyti, suprasti situaciją ir ramiai reaguoti labai sumažėja. Nuovargis gali padaryti net įprastus veiksmus sunkiai pakeliamus, todėl žmogus gali greičiau susierzinti, pakelti balsą ar staiga pasipriešinti pagalbai.
Sielvartas, nes žmogaus pasaulis tampa vis mažiau pažįstamas
Demencija pamažu atima saugumo jausmą: pažįstami namai gali atrodyti svetimi, artimi žmonės – neatpažįstami, o kasdienės situacijos – nebesuprantamos. Toks vidinis pasimetimas gali kelti gilų sielvartą, nors žmogus jo nebūtinai geba įvardyti. Kartais šis skausmas pasirodo ne ašaromis, o pykčiu, atstūmimu ar gynybine reakcija.
Skausmas arba fizinis diskomfortas
Sergantis žmogus gali jausti skausmą, spaudimą, alkį, troškulį, šaltį, karštį ar kitą kūno diskomfortą, bet nebegalėti aiškiai pasakyti, kas jam negerai. Tuomet kūnas tarsi „kalba" per elgesį: žmogus tampa irzlus, nekantrus, priešinasi prisilietimui ar kasdienei priežiūrai.
Jutimo sistemos perkrova
Per daug garsų, ryški šviesa, keli žmonės kambaryje, įjungtas televizorius, skubėjimas ar daug vienu metu duodamų nurodymų gali žmogų labai išvarginti. Kai smegenims tampa per sunku apdoroti aplinkos dirgiklius, žmogus gali reaguoti pykčiu, noru pasitraukti ar staigiu pasipriešinimu.
Pasiklydimo, nesaugumo ar užmaršties jausmas
Žmogus gali pamiršti, kur yra, kodėl čia yra, ką ką tik darė ar kas šalia jo stovi. Toks pasimetimas labai gąsdina, nes pasaulis tarsi praranda tvarką ir logiką. Agresyvi reakcija tokiu atveju gali būti bandymas apsiginti nuo situacijos, kuri jam atrodo neaiški ir nesaugi.
Baimė dėl situacijos ar žmogaus, kurį jis laiko grėsmingu
Net mylintis artimasis tam tikrą akimirką gali būti neatpažintas arba klaidingai suprastas. Pavyzdžiui, pagalba apsirengti, nusiprausti ar pavalgyti žmogui gali atrodyti kaip įsiveržimas į jo asmeninę erdvę. Todėl jis gali gintis – žodžiais, rankos atstūmimu ar pykčiu.
Demencija gali sumažinti žmogaus emocijų kontrolę
Demencijai progresuojant, smegenims darosi sunkiau reguliuoti impulsus ir emocijas. Tai reiškia, kad žmogus gali greičiau sureaguoti, pasakyti tai, ko anksčiau niekada nesakytų, arba supykti stipriau, nei pati situacija, mūsų akimis, atrodytų verta.
Sunkumas išreikšti pyktį žodžiais
Kai žmogui darosi sunku rasti žodžius, paaiškinti savo poreikius ar išsakyti, kas jį skaudina, pyktis gali būti išreiškiamas kūnu arba garsiais žodžiais. Jis gali mušti, kandžiotis, spardytis, rėkti ar pravardžiuotis ne todėl, kad nori jus sužeisti, bet todėl, kad jo vidinis skausmas, baimė ar įtampa neberanda kitos išraiškos.
Staigus atsiradimas be aiškios priežasties arba po stresinio įvykio
Kartais agresija gali pasirodyti lyg iš niekur, ir tai ypač skaudu bei glumina artimuosius. Vis dėlto priežastis dažnai būna paslėpta: pervargimas, skausmas, per didelis triukšmas, nesuprasta situacija ar anksčiau patirtas stresas. Net mažas pokytis, kurio mes beveik nepastebime, žmogui gali tapti dideliu vidiniu sukrėtimu.
Susijaudinimas
Aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, gyvenimo sąlygų ar globėjų pokyčiai
Žmogui, sergančiam demencija, labai svarbus pastovumas. Nauja vieta, pasikeitęs kambario išdėstymas, naujas globėjas, kitoks dienos ritmas ar net pasikeitęs balso tonas gali sukelti nerimą. Kai žmogus nebesupranta, kas ir kodėl pasikeitė, jo kūnas gali pradėti reaguoti susijaudinimu: vaikščiojimu, neramiu judėjimu, daiktų lietimu ar pasikartojančiais klausimais.
Baimė maudytis, būti nežinomoje aplinkoje arba keisti drabužius
Veiksmai, kurie mums atrodo paprasti ir kasdieniški, demencija sergančiam žmogui gali tapti labai jautrūs. Maudymasis gali gąsdinti dėl vandens garso, šalčio, nuogumo ar nesupratimo, kas vyksta. Drabužių keitimas gali atrodyti kaip prievarta, o ne pagalba. Tokiose situacijose susijaudinimas dažnai yra baimės ženklas.
Dehidratacija
Kai žmogus išgeria per mažai skysčių, gali sustiprėti silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas ir neramumas. Kartais net nedidelis skysčių trūkumas gali labai paveikti demencija sergančio žmogaus savijautą. Todėl susijaudinimą verta suprasti ir kaip galimą kūno signalą: gal jam trūksta vandens, gal burna sausa, gal kūnas jaučiasi blogai.
Nuovargis
Nuovargis gali pasireikšti ne tik mieguistumu, bet ir neramiu elgesiu. Kai žmogus pervargsta, jam gali būti sunku nusėdėti, susikaupti, suprasti prašymus ar išbūti ramioje būsenoje. Ypač vakare, po ilgos dienos, nerimas gali sustiprėti, nes smegenys jau būna pavargusios nuo pastangų suprasti aplinką.
Prislėgtumo ar sumišimo jausmas
Susijaudinimas gali slėpti liūdesį, vidinę tuštumą, vienišumą ar pasimetimą. Žmogus gali nebežinoti, ko jam reikia, bet jausti, kad kažkas negerai. Tada jis vaikšto, klausinėja, tampo drabužius, negali rasti vietos ar vis ieško žmogaus, kuris suteiktų saugumo. Tokiais momentais jam dažnai labiausiai reikia ne drausminimo, o švelnaus buvimo šalia.
Pabaigai
Rūpintis demencija sergančiu artimuoju – tai kelias, kuriame susipina meilė, kantrybė, nuovargis ir labai žmogiškas trapumas. Nėra vieno teisingo būdo, kaip reaguoti kiekvienoje situacijoje, ir nėra dienos, kuri būtų visiškai tokia pati kaip vakar.
Kartais jums pavyks išlikti ramioms ir supratingoms, kartais gali pritrūkti jėgų ar kantrybės – ir tai nereiškia, kad darote kažką neteisingai. Tai reiškia, kad esate žmogus, kuris rūpinasi kitu žmogumi labai sudėtingomis aplinkybėmis.
Svarbiausia, ką galite duoti savo artimajam, yra ne tobulas elgesys ar nuolatinė kontrolė, o jūsų buvimas šalia – su švelnumu, su pastanga suprasti, su pagarba tam, ką jis išgyvena.
Ir nepamirškite: rūpindamosi kitu, jūs taip pat turite teisę rūpintis savimi. Jūsų poilsis, jūsų jausmai ir jūsų ribos yra ne mažiau svarbūs.
Jūs nesate viena šiame kelyje. Visada galite ie6koti pagalbos iš artimųjų ar paramos grupės.
Demencija – tai ne tik medicininė diagnozė ar atminties silpnėjimas, apie kurį dažniausiai kalbame pirmiausia. Tai sudėtingas, lėtai besikeičiantis procesas, kuris paliečia visą žmogaus vidinį pasaulį – jo mąstymą, pojūčius, emocijas, gebėjimą suprasti save ir kitus, o kartu neišvengiamai keičia ir jo elgesį.
Šie pokyčiai gali būti netikėti, kartais sunkiai paaiškinami, o dar dažniau – emociškai sudėtingi jums, moteriai, kuri rūpinasi artimu žmogumi. Gali atsirasti nerimo, nuovargio, bejėgiškumo jausmas, kai atrodo, kad nebežinote, kaip reaguoti ar kaip padėti. Ir tai yra visiškai suprantama.
Svarbu labai švelniai sau priminti: žmogaus, sergančio demencija, veiksmai, žodžiai ar net staigūs gestai retai kada yra nukreipti prieš jus kaip asmenį. Dažniausiai tai yra jo būdas reaguoti į pasaulį, kuris jam darosi vis mažiau aiškus, vis labiau gluminantis, o kartais net gąsdinantis. Tai gali būti tylus ar garsus bandymas pasakyti: „man sunku", „aš nesuprantu", „aš bijau".
Dažniausi elgesio pokyčiai:
- Agresija, kuri gali pasireikšti tiek žodžiais, tiek veiksmais
- Susijaudinimas, vidinis nerimas, kuris neleidžia nurimti
- Nuolatinis vaikščiojimas, tarsi ieškant kažko ar bandant pabėgti nuo jausmo
- Neramumas, negebėjimas atsipalaiduoti
- Kliedesiai ir (arba) haliucinacijos, kai realybė ima maišytis su vidiniais išgyvenimais
- Paranoja, įtarumas kitų atžvilgiu
- Netikėti garsai ar šūksniai, kurie gali būti emocijų išraiška
- Užsisklendimas, atsitraukimas, tylėjimas
Šie pokyčiai neatsiranda be priežasties. Jie gali būti susiję su pačiais smegenų pokyčiais, tačiau labai dažnai juos sustiprina ar net išprovokuoja aplinka, priežiūros būdas ar konkreti situacija, kurioje žmogus tuo metu yra.
Kaip suprasti elgesio pokyčius
Supratimas ateina ne iš karto – jis ateina per stebėjimą, kantrybę ir švelnų bandymą pažvelgti giliau, nei matome paviršiuje.
Labai svarbu sau priminti keletą esminių dalykų, kurie gali tapti tarsi vidiniu kompasu:
- Kiekvienas elgesys, net ir pats sudėtingiausias ar skaudžiausias, turi savo prasmę, net jei ji iš pirmo žvilgsnio mums neaiški.
- Elgesys dažnai tampa paskutine likusia kalba, kuria žmogus gali išreikšti savo poreikius, skausmą, baimę ar sumišimą.
- Norint suprasti, kas vyksta, reikia žiūrėti plačiau – į fizinę būklę, emocijas, aplinką, santykius ir situaciją tuo metu.
Kai susiduriate su pasikeitusiu elgesiu, pabandykite ne skubėti reaguoti, o trumpam sustoti ir švelniai savęs paklausti:
ar tai tikrai problema jam, ar labiau man, nes man sunku tai išbūti?
ar mano reakcija padės jam nusiraminti, ar dar labiau jį išgąsdins?
ar mano lūkesčiai šiuo metu atitinka tai, ką jis dar gali?
Šie klausimai nėra lengvi, tačiau jie padeda pereiti nuo kontrolės prie supratimo.
Pasvarstymai
Nors kartais labai norisi greito sprendimo, tikrasis pokytis dažnai prasideda nuo bandymo suprasti, o ne pataisyti.
Pabandykite švelniai apmąstyti situaciją – kas vyko prieš, kas vyksta dabar ir kas galėjo turėti įtakos tam, ką matote.
Fizinis aspektas
Kartais elgesys yra kūno kalba. Žmogus gali būti alkanas, ištroškęs, pavargęs ar jausti skausmą, tačiau nebesugebėti to pasakyti žodžiais.
Stebėkite mažas detales – veido išraišką, laikyseną, energijos pokyčius, valgymo ar miego įpročius.
Intelektinis aspektas
Demencija keičia gebėjimą suprasti ir atlikti net paprastus veiksmus.
Tai, kas anksčiau buvo savaime suprantama, dabar gali kelti stresą ar sumišimą.
Kartais impulsyvus elgesys yra ne „blogas elgesys", o sutrikusios kontrolės rezultatas.
Emocinis aspektas
Žmogus gali jaustis vienišas, nesuprastas, pasimetęs.
Jis gali gedėti savo buvusio gyvenimo, nors negali to aiškiai įvardyti.
Tai gali pasireikšti per jautrumą, nerimą ar net įtarumą.
Gebėjimai
Labai svarbu rasti pusiausvyrą – nepervertinti, bet ir nenuvertinti žmogaus galimybių.
Kartais per didelė pagalba gali sukelti gėdą ar bejėgiškumo jausmą.
Aplinka
Triukšmas, šviesa, daug žmonių ar chaosas gali būti per sunkiai pakeliami.
Tačiau ir per didelė tyla ar tuštuma gali kelti nerimą.
Socialinis aspektas
Žmogaus gyvenimo istorija niekur nedingsta – ji lieka jo reakcijose.
Tai, kas jam buvo svarbu anksčiau, dažnai išlieka svarbu ir dabar.
Kitų veiksmai
Kartais, nors ir iš gerų paskatų, mūsų elgesys gali netyčia padidinti įtampą.
Švelnus savęs stebėjimas čia labai padeda.
Konkrečių elgesio pokyčių supratimas: agresija ir susijaudinimas
Agresija gali pasireikšti tiek žodžiais, tiek veiksmais – nuo pakelto balso iki fizinių reakcijų.
Dažnai ji kyla iš sumišimo, baimės ar nesugebėjimo išreikšti jausmų.
Susijaudinimas gali atrodyti kaip nuolatinis vaikščiojimas, neramūs judesiai, pasikartojantys veiksmai.
Svarbiausia – prisiminti: mes negalime tikėtis, kad žmogus, sergantis demencija, pasikeis. Tačiau galime keistis mes – savo reakcijomis, požiūriu, kantrybe.
Būkite šalia su supratimu, priimdamos jį tokį, koks jis yra šią akimirką.
Jei jaučiate, kad kyla pavojus jūsų saugumui – nedvejodamos išeikite į saugią vietą ir kreipkitės pagalbos. Jūsų saugumas yra svarbus.
Jeigu elgesio pokyčiai pradeda stipriai veikti gyvenimo kokybę – tiek jo, tiek jūsų – labai svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Galimos priežastys
Elgesio pokyčiai, tokie kaip agresija ar susijaudinimas, dažnai nėra sąmoningas žmogaus noras įskaudinti, priešintis ar apsunkinti kasdienybę. Dažniausiai tai yra ženklas, kad žmogus kažką išgyvena, bet nebegali to aiškiai pasakyti žodžiais. Todėl labai svarbu į šiuos pokyčius žvelgti ne kaip į „blogą elgesį", o kaip į žinutę, kurią verta kantriai ir jautriai išgirsti.
Agresija
Nuovargis arba miego sutrikimai
Kai žmogus prastai miega, dažnai prabunda naktį arba dieną jaučiasi išsekęs, jo gebėjimas susivaldyti, suprasti situaciją ir ramiai reaguoti labai sumažėja. Nuovargis gali padaryti net įprastus veiksmus sunkiai pakeliamus, todėl žmogus gali greičiau susierzinti, pakelti balsą ar staiga pasipriešinti pagalbai.
Sielvartas, nes žmogaus pasaulis tampa vis mažiau pažįstamas
Demencija pamažu atima saugumo jausmą: pažįstami namai gali atrodyti svetimi, artimi žmonės – neatpažįstami, o kasdienės situacijos – nebesuprantamos. Toks vidinis pasimetimas gali kelti gilų sielvartą, nors žmogus jo nebūtinai geba įvardyti. Kartais šis skausmas pasirodo ne ašaromis, o pykčiu, atstūmimu ar gynybine reakcija.
Skausmas arba fizinis diskomfortas
Sergantis žmogus gali jausti skausmą, spaudimą, alkį, troškulį, šaltį, karštį ar kitą kūno diskomfortą, bet nebegalėti aiškiai pasakyti, kas jam negerai. Tuomet kūnas tarsi „kalba" per elgesį: žmogus tampa irzlus, nekantrus, priešinasi prisilietimui ar kasdienei priežiūrai.
Jutimo sistemos perkrova
Per daug garsų, ryški šviesa, keli žmonės kambaryje, įjungtas televizorius, skubėjimas ar daug vienu metu duodamų nurodymų gali žmogų labai išvarginti. Kai smegenims tampa per sunku apdoroti aplinkos dirgiklius, žmogus gali reaguoti pykčiu, noru pasitraukti ar staigiu pasipriešinimu.
Pasiklydimo, nesaugumo ar užmaršties jausmas
Žmogus gali pamiršti, kur yra, kodėl čia yra, ką ką tik darė ar kas šalia jo stovi. Toks pasimetimas labai gąsdina, nes pasaulis tarsi praranda tvarką ir logiką. Agresyvi reakcija tokiu atveju gali būti bandymas apsiginti nuo situacijos, kuri jam atrodo neaiški ir nesaugi.
Baimė dėl situacijos ar žmogaus, kurį jis laiko grėsmingu
Net mylintis artimasis tam tikrą akimirką gali būti neatpažintas arba klaidingai suprastas. Pavyzdžiui, pagalba apsirengti, nusiprausti ar pavalgyti žmogui gali atrodyti kaip įsiveržimas į jo asmeninę erdvę. Todėl jis gali gintis – žodžiais, rankos atstūmimu ar pykčiu.
Demencija gali sumažinti žmogaus emocijų kontrolę
Demencijai progresuojant, smegenims darosi sunkiau reguliuoti impulsus ir emocijas. Tai reiškia, kad žmogus gali greičiau sureaguoti, pasakyti tai, ko anksčiau niekada nesakytų, arba supykti stipriau, nei pati situacija, mūsų akimis, atrodytų verta.
Sunkumas išreikšti pyktį žodžiais
Kai žmogui darosi sunku rasti žodžius, paaiškinti savo poreikius ar išsakyti, kas jį skaudina, pyktis gali būti išreiškiamas kūnu arba garsiais žodžiais. Jis gali mušti, kandžiotis, spardytis, rėkti ar pravardžiuotis ne todėl, kad nori jus sužeisti, bet todėl, kad jo vidinis skausmas, baimė ar įtampa neberanda kitos išraiškos.
Staigus atsiradimas be aiškios priežasties arba po stresinio įvykio
Kartais agresija gali pasirodyti lyg iš niekur, ir tai ypač skaudu bei glumina artimuosius. Vis dėlto priežastis dažnai būna paslėpta: pervargimas, skausmas, per didelis triukšmas, nesuprasta situacija ar anksčiau patirtas stresas. Net mažas pokytis, kurio mes beveik nepastebime, žmogui gali tapti dideliu vidiniu sukrėtimu.
Susijaudinimas
Aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, gyvenimo sąlygų ar globėjų pokyčiai
Žmogui, sergančiam demencija, labai svarbus pastovumas. Nauja vieta, pasikeitęs kambario išdėstymas, naujas globėjas, kitoks dienos ritmas ar net pasikeitęs balso tonas gali sukelti nerimą. Kai žmogus nebesupranta, kas ir kodėl pasikeitė, jo kūnas gali pradėti reaguoti susijaudinimu: vaikščiojimu, neramiu judėjimu, daiktų lietimu ar pasikartojančiais klausimais.
Baimė maudytis, būti nežinomoje aplinkoje arba keisti drabužius
Veiksmai, kurie mums atrodo paprasti ir kasdieniški, demencija sergančiam žmogui gali tapti labai jautrūs. Maudymasis gali gąsdinti dėl vandens garso, šalčio, nuogumo ar nesupratimo, kas vyksta. Drabužių keitimas gali atrodyti kaip prievarta, o ne pagalba. Tokiose situacijose susijaudinimas dažnai yra baimės ženklas.
Dehidratacija
Kai žmogus išgeria per mažai skysčių, gali sustiprėti silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas ir neramumas. Kartais net nedidelis skysčių trūkumas gali labai paveikti demencija sergančio žmogaus savijautą. Todėl susijaudinimą verta suprasti ir kaip galimą kūno signalą: gal jam trūksta vandens, gal burna sausa, gal kūnas jaučiasi blogai.
Nuovargis
Nuovargis gali pasireikšti ne tik mieguistumu, bet ir neramiu elgesiu. Kai žmogus pervargsta, jam gali būti sunku nusėdėti, susikaupti, suprasti prašymus ar išbūti ramioje būsenoje. Ypač vakare, po ilgos dienos, nerimas gali sustiprėti, nes smegenys jau būna pavargusios nuo pastangų suprasti aplinką.
Prislėgtumo ar sumišimo jausmas
Susijaudinimas gali slėpti liūdesį, vidinę tuštumą, vienišumą ar pasimetimą. Žmogus gali nebežinoti, ko jam reikia, bet jausti, kad kažkas negerai. Tada jis vaikšto, klausinėja, tampo drabužius, negali rasti vietos ar vis ieško žmogaus, kuris suteiktų saugumo. Tokiais momentais jam dažnai labiausiai reikia ne drausminimo, o švelnaus buvimo šalia.
Pabaigai
Rūpintis demencija sergančiu artimuoju – tai kelias, kuriame susipina meilė, kantrybė, nuovargis ir labai žmogiškas trapumas. Nėra vieno teisingo būdo, kaip reaguoti kiekvienoje situacijoje, ir nėra dienos, kuri būtų visiškai tokia pati kaip vakar.
Kartais jums pavyks išlikti ramioms ir supratingoms, kartais gali pritrūkti jėgų ar kantrybės – ir tai nereiškia, kad darote kažką neteisingai. Tai reiškia, kad esate žmogus, kuris rūpinasi kitu žmogumi labai sudėtingomis aplinkybėmis.
Svarbiausia, ką galite duoti savo artimajam, yra ne tobulas elgesys ar nuolatinė kontrolė, o jūsų buvimas šalia – su švelnumu, su pastanga suprasti, su pagarba tam, ką jis išgyvena.
Ir nepamirškite: rūpindamosi kitu, jūs taip pat turite teisę rūpintis savimi. Jūsų poilsis, jūsų jausmai ir jūsų ribos yra ne mažiau svarbūs.
Jūs nesate viena šiame kelyje. Visada galite ie6koti pagalbos iš artimųjų ar paramos grupės.
Paidalinkite šiuo puslapiu!
ESI MUMS REIKALINGA!
Su savo negandomis, neviltimi, išgąsčiu prieš išbandymus, su vienatvės jausmu, gyvenimo pasikeitimų baime, nerimu dėl ateities…
Tu ne viena! Mes norime būti kartu Tavo nelengvame kelyje, norime dalintis Tavo negandomis ir išbandymais, ieškoti tų teisingų žodžių, kurie padėtų rasti tvirtybės mums visoms!
MES REIKALINGI TAU!