Demencija paliečia ne tik žmogaus atmintį ar gebėjimą orientuotis kasdienybėje. Ji tyliai, pamažu, tačiau labai giliai keičia ir žmogaus vidinį pasaulį – jo nuotaiką, emocinį jautrumą, reakcijas į aplinką, santykį su kitais žmonėmis ir net jo asmenybę. Artimiesiems šie pokyčiai dažnai tampa vienu skaudžiausių išgyvenimų, nes ima atrodyti, kad mylimas žmogus po truputį tolsta ne tik prisiminimais, bet ir savo būdu, emocijomis, elgesiu.

Moterims, prižiūrinčioms demencija sergančius artimuosius, ypač sunku matyti, kaip žmogus, kuris kadaise buvo švelnus, rūpestingas, aktyvus ar kupinas gyvenimo džiaugsmo, tampa uždaras, abejingas, dirglus ar emociškai nepasiekiamas. Tokie pokyčiai gali kelti skausmą, sumišimą, kaltę ir net vienišumo jausmą. Tačiau labai svarbu prisiminti – tai nėra žmogaus pasirinkimas. Tai ligos poveikis smegenims, emocijoms ir gebėjimui išreikšti save taip, kaip anksčiau.

Visi mes kartais išgyvename nuotaikų kaitą, nuovargį ar emocinį jautrumą. Tačiau žmogui, sergančiam demencija, šie išgyvenimai gali tapti daug stipresni ir sunkiau valdomi. Jis gali prarasti susidomėjimą tuo, kas anksčiau teikė džiaugsmą, nebenorėti bendrauti, tapti pasyvus ar atsiribojęs nuo aplinkos. Kartais žmogus ima sunkiau suprasti savo pačio emocijas, todėl jo reakcijos tampa netikėtos, prieštaringos ar skausmingos tiek jam pačiam, tiek jo artimiesiems.

Vis dėlto net ir vėlyvose demencijos stadijose žmogus išlieka jaučianti asmenybė. Jis vis dar gali patirti meilę, švelnumą, baimę, liūdesį, ramybę ar džiaugsmą. Net jeigu žodžiai tampa sunkiai randami, emocinis ryšys niekur nedingsta. Todėl ypač svarbu išlikti kantrioms, jautrioms ir ieškoti būdų, kaip padėti artimajam kuo pilniau išgyventi kiekvieną dieną.

Kas yra depresija?

Depresija – tai ne tiesiog bloga nuotaika ar laikinas liūdesys. Tai būsena, kai žmogų ilgą laiką lydi slogūs jausmai, vidinė tuštuma, beviltiškumas, dirglumas ar emocinis nuovargis. Žmogus gali prarasti norą bendrauti, nebejaukti gyvenimo prasmės, atsiriboti nuo aplinkinių ir vis dažniau užsisklęsti savyje.

Vyresniame amžiuje depresija pasitaiko dažniau, o sergant demencija jos rizika dar labiau padidėja. Skaičiuojama, kad net iki pusės demencija sergančių žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria depresijos simptomus. Labai svarbu tai atpažinti, nes depresija gali sustiprinti ir pačius demencijos simptomus – žmogus gali tapti labiau išsiblaškęs, labiau sutrikęs, nerimastingas ar uždaresnis.

Sudėtingiausia tai, kad depresijos ir demencijos požymiai dažnai persipina. Dėl to artimiesiems tampa sunku suprasti, ar žmogaus elgesio pokyčius lemia pati demencija, ar prie jos prisideda ir depresija. Todėl svarbu atidžiai stebėti šiuos požymius:

• Susidomėjimo anksčiau mėgta veikla praradimas.
• Energijos stoka ir nuolatinis nuovargis.
• Miego sutrikimai.
• Sustiprėjęs sumišimas.
• Apetito sumažėjimas ir svorio kritimas.

Jeigu pastebite šiuos simptomus, labai svarbu nelikti vienoms su savo abejonėmis ir pasitarti su šeimos gydytoju ar specialistu. Depresija gali būti gydoma, o laiku suteikta pagalba dažnai padeda žmogui susigrąžinti bent dalį emocinio stabilumo ir gyvenimo kokybės.

Kas yra apatija?

Apatija – tai būsena, kai žmogus praranda susidomėjimą aplinka, motyvaciją veikti ar norą įsitraukti į bendravimą bei kasdienę veiklą. Iš šalies gali atrodyti, kad žmogui niekas neberūpi, tačiau labai svarbu suprasti – tai nėra tingėjimas ar sąmoningas atsiribojimas. Tai vienas iš demencijos sukeliamų pokyčių.

Artimiesiems dažnai labai skaudu stebėti, kaip žmogus, kuris kadaise mėgo susitikimus, pokalbius ar mėgstamus užsiėmimus, tampa abejingas net tiems dalykams, kurie anksčiau teikė daug džiaugsmo. Tokiose situacijose lengva pasijusti atstumtai ar manyti, kad žmogus nebevertina artimųjų pastangų. Tačiau apatija dažnai kyla dėl pažeidimų smegenų srityse, kurios atsakingos už iniciatyvą, planavimą, sprendimų priėmimą ir gebėjimą įsitraukti į veiklą.

Kartais apatija gali būti susijusi ir su tuo, kad žmogus tiesiog nebesupranta, kas vyksta aplink jį. Pasaulis tampa sunkiau suvokiamas, todėl jis pradeda trauktis į save, nes jaučiasi pasimetęs, nesaugus ar emociškai pavargęs.

Galimos priežastys

Galimos depresijos priežastys

• Ankstyvosiose demencijos stadijose žmogų gali labai stipriai paveikti pati diagnozė. Suvokimas, kad gyvenimas keičiasi, dažnai sukelia baimę, liūdesį ir neviltį.
• Socialinė izoliacija taip pat gali stiprinti depresijos jausmus, ypač jei žmogus pradeda vengti bendravimo ar jaučiasi nesuprastas.
• Nuovargis ir emocinis išsekimas dažnai sustiprina slogią nuotaiką.
• Kai kuriais atvejais depresijos simptomus gali paskatinti tam tikrų vaistų šalutinis poveikis, todėl verta reguliariai aptarti vartojamus vaistus su gydytoju.

Galimos apatijos priežastys

• Apatija gali atsirasti dėl priekinės smegenų skilties pažeidimų – būtent ši smegenų dalis atsakinga už iniciatyvą, planavimą ir gebėjimą priimti sprendimus.
• Ji taip pat gali būti susijusi su žmogaus nesupratimu, kas vyksta aplink jį, todėl jis palaipsniui atsitraukia nuo aplinkos ir veiklos.

Jeigu jaučiate nerimą dėl šių simptomų, svarbu kreiptis į specialistus ir ieškoti pagalbos ne tik sergančiajam, bet ir sau pačioms. Globojant artimąjį labai lengva pamiršti savo emocinę naštą, tačiau jūsų savijauta taip pat yra svarbi.

Patarimai ir strategijos

Rūpinantis demencija sergančiu artimuoju labai svarbu prisiminti, kad emociniai ir asmenybės pokyčiai dažnai kyla ne iš žmogaus valios ar charakterio, o iš pačios ligos poveikio smegenims. Kartais gali atrodyti, kad nebežinote, kaip pasiekti mylimą žmogų, kaip jį pralinksminti ar paskatinti dalyvauti gyvenime. Tačiau net ir mažiausios švelnumo, kantrybės ir supratimo akimirkos gali tapti labai reikšmingos. Dažnai ne dideli sprendimai, o mažos kasdienės pastangos padeda žmogui pasijusti saugesniam, ramesniam ir mažiau vienišam.

Reagavimas į depresiją

Jeigu pastebite, kad žmogus tampa vis liūdnesnis, uždaresnis ar praranda susidomėjimą gyvenimu, stenkitės švelniai skatinti jį įsitraukti į paprastą, malonią veiklą, kuri vis dar gali suteikti bent mažą džiaugsmo ar artumo akimirką. Kartais net trumpas pasivaikščiojimas gryname ore, ramios muzikos klausymas, arbatos puodelis kartu ar jaukus pokalbis gali padėti žmogui bent trumpam pasijusti geriau. Svarbiausia ne veiklos sudėtingumas, o emocinis ryšys ir saugumo jausmas.

Labai svarbu išlikti kantrioms ir stengtis kelti realius lūkesčius. Demencija sergančiam žmogui net paprastos užduotys gali reikalauti daug vidinių pastangų, todėl per dideli reikalavimai ar skubinimas gali sustiprinti jo nusivylimą, bejėgiškumą ir liūdesį. Kartais verta sustoti ir paklausti savęs ne „ką jis turėtų padaryti“, o „kaip jis šiandien jaučiasi“.

Didelę reikšmę turi ir nuosekli, rami dienos rutina. Pasikartojantys dienos ritualai suteikia daugiau saugumo, mažina nerimą bei padeda žmogui lengviau orientuotis savo aplinkoje. Net maži, kasdien pasikartojantys dalykai – tas pats rytinis pasisveikinimas, mėgstama muzika ar ramus vakaro ritualas – gali tapti emociniais atramos taškais.

Kai kuriems žmonėms gali būti naudinga psichologinė pagalba, konsultacijos ar grupinė terapija, ypač ankstyvesnėse demencijos stadijose, kai žmogus dar geba kalbėti apie savo išgyvenimus ir baimes. Tam tikrais atvejais gydytojas gali rekomenduoti ir medikamentinį gydymą, todėl svarbu nebijoti ieškoti pagalbos ir aptarti visas galimas paramos formas.

Reagavimas į apatiją

Apatija dažnai tampa vienu sunkiausiai suprantamų demencijos simptomų, nes artimiesiems gali atrodyti, kad žmogus tiesiog nebenori nieko veikti arba sąmoningai atsiriboja. Tačiau dažniausiai už šio abejingumo slypi ne pasirinkimas, o ligos sukeltas vidinis nuovargis, sutrikęs gebėjimas inicijuoti veiklą ar suprasti, nuo ko pradėti.

   Stenkitės švelniai įtraukti žmogų į veiklas, kurios anksčiau jam buvo artimos ir teikė malonumą. Tai gali būti labai paprasti dalykai – gėlių laistymas, senų nuotraukų vartymas, mėgstamos muzikos klausymas, mezgimas, trumpas pabuvimas lauke ar net tylus sėdėjimas šalia kitų žmonių. Svarbu leisti žmogui dalyvauti tiek, kiek jis gali tą konkrečią dieną, nespaudžiant, neskubinant ir nevertinant jo pastangų.

   Veiklą verta suskaidyti į mažus, aiškius žingsnius, kad žmogus nepasijustų sutrikęs ar priblokštas. Kartais net pati veiklos pradžia gali atrodyti pernelyg sudėtinga, todėl žmogui gali reikėti ne tik pasiūlymo, bet ir švelnaus padrąsinimo ar pagalbos pradėti. Labai svarbu daugiau dėmesio skirti pačiam buvimo kartu procesui, o ne rezultatui. Net jei žmogus nebeatlieka veiklos taip, kaip anksčiau, svarbiausia, kad jis jaustųsi įtrauktas, reikalingas ir priimtas.

   Taip pat svarbu vengti veiklų, kurios gali sukelti nesėkmės, gėdos ar nusivylimo jausmą. Demencija sergantis žmogus labai jautriai reaguoja į kritiką, net jei ji nėra išsakoma tiesiogiai. Todėl šiltas paskatinimas, pagarbus tonas ir nuoširdus dėmesys dažnai reiškia kur kas daugiau nei pats rezultatas.

   Net ir tuomet, kai žmogus aktyviai nedalyvauja pokalbiuose ar veiklose, jis vis tiek gali jausti artumą ir emocinį ryšį. Kartais vien buvimas kartu, tylus muzikos klausymas, rankos palaikymas ar ramus sėdėjimas šalia suteikia daugiau saugumo ir šilumos nei ilgi pokalbiai ar bandymai „pralinksminti“.

Rūpinantis demencija sergančiu žmogumi labai svarbu nepamiršti, kad kiekviena maža artumo akimirka turi prasmę. Net jeigu kartais atrodo, kad jūsų pastangos lieka nepastebėtos, švelnumas, kantrybė ir buvimas šalia kuria saugumo jausmą, kuris žmogui išlieka daug ilgiau nei žodžiai.