Haliucinacijos ir kliedesiai yra Alzheimerio ligos ir kitų demencijų simptomai. Sergant haliucinacijomis ar kliedesiais, žmonės nepriima dalykų tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų.

Kliedesiai

Kliedėjimai yra klaidingi įsitikinimai. Net jei pateiksite demencija sergančiam asmeniui įrodymų apie ką nors, jis nepakeis savo įsitikinimo. Pavyzdžiui, demencija sergantis asmuo gali turėti kliedesį, kai jis tiki, kad kažkas kitas gyvena jo namuose, kai iš tikrųjų gyvena vienas.

Kliedėjimai taip pat gali pasireikšti paranojiškų įsitikinimų forma arba kaltinant kitus dėl dalykų, kurie neįvyko. Pavyzdžiui, demencija sergantis asmuo gali pamesti daiktą ir kaltinti kitus dėl jo vagystės. Kai kurie demencija sergantys žmonės gali turėti kliedesį, kad kiti „siekia jų atimti". Pavyzdžiui, jie gali manyti, kad jų maistas yra nuodingas.

Haliucinacijos

Haliucinacijos yra neteisingas objektų ar įvykių suvokimas, susijęs su jutimais. Jos atrodo realios jas patiriančiam asmeniui, tačiau niekas kitas negali jų patikrinti. Haliucinacijos yra klaidingas suvokimas, galintis sukelti teigiamų arba neigiamų išgyvenimų.

Demencija sergančių žmonių patiriamos haliucinacijos gali būti susijusios su bet kuriuo iš jutimų, tačiau dažniausiai būna regimosios (matyti kažką, ko iš tikrųjų nėra) arba klausomosios (girdėti garsus ar balsus, kurių iš tikrųjų nėra). Pavyzdžiui, regimąją haliucinaciją gali reikšti vabzdžių, ropojančių po lovą, kurių iš tikrųjų nėra, matymas. Žinoma, žmonės taip pat daro „vizualines klaidas", pavyzdžiui, supainiodami pakabintą chalatą su žmogumi, nes negali aiškiai matyti objekto. Tai gali nutikti bet kam ir tai nelaikoma haliucinacija.

Paprastai, jei haliucinacija nesukelia nerimo, nesikiškite.

Galimos priežastys:

• Jutimo pokyčiai (susilpnėjusi klausa ir regėjimas)
• Vaistai arba fizinis stovis
• Neatpažinta aplinka arba globėjai, nepakankamas apšvietimas
• Rutinos sutrikimas
• Daiktų atėmimas iš asmens (pvz., pinigų ar papuošalų)

Patarimai ir strategijos:

• Susitikite su asmens gydytoju, kad peržiūrėtumėte vaistus ir suplanuotumėte klausos bei regos tyrimus.
• Kreipkitės į gydytoją dėl ligos, infekcijos, žarnyno užsikimšimo, šlapimo takų infekcijos ir kt.
• Kai žmogus jaučia įtarimą: ieškokite pamestų daiktų ir priminkite jam, kur laikomi vertingi daiktai.
• Nebarkite už daiktų pametimą ar slėpimą ir turėkite atsarginį dažnai naudojamų pamestų daiktų rinkinį (jei įmanoma).
• Ištirkite įtarimus, kurie gali būti teisingi.
• Padidinkite kambario apšvietimą.
• Tiesiai nesutikite su klaidinga idėja.
• Naudokite fizinį prisilietimą kaip nuraminimo priemonę.

I pavyzdys:

Jūratė naktį bijo, nes mato vorus, ropojančius jos miegamojo sienomis.

Nedarykite

• Nesakykite jai, kad ant jos sienų nieko nėra, pavyzdžiui: „Matai, Jūrate, ten nieko nėra. Grįžk į lovą."

Darykite

• Pagrįskite baimę: „Tau tai turi būti labai baugu."
• Nepykite ir nesiginčykite. Jūratei tai yra realu.
• Patikrinkite, ar nėra šešėlių, kuriuos būtų galima klaidingai palaikyti vorais, ir pabandykite juos pašalinti (t. y. padidinkite apšvietimą).
• Atitraukite dėmesį muzika, mankšta, žaidimu kortomis ar nuotraukomis.
• Tokiu atveju gali būti naudinga išsiaiškinti, ar žmogus neturi kokių nors klausos ar regėjimo problemų.

II pavyzdys

Zita gyvena ilgalaikės globos namuose ir yra įsitikinusi, kad kažkas pavogė jos rankinę. Ji visada laiko ją ant naktinio stalelio, o šįryt jos nebėra. Ji tikra, kad ją pavogė ta „naujokė su juokingomis akimis", kaip ji pati sako.

Nedarykite

• Bandyti aiškinkiti, kad niekas nepavogė jos rankinės ir, kaip ir praeitą kartą, ji pametė savo rankinę.

Darykite

• Patvirtinkite Zitos jausmus.
• Pabandykite sumažinti sielvartą (pvz., ieškokite „pavogtos" rankinės ir taip atitraukite jos dėmesį).
• Ištirkite įtarimus, kurie gali būti teisingi. Ji gali būti auka. Tačiau jei paaiškės, kad tai paranoja ir paranoja tęsiasi, turėkite paruoštas panašias rankines kaip pakaitalus.