Mirtis vaikams gali būti sunkiai suprantama sąvoka, todėl ne visi žinome, kaip ją pradėti aiškinti. Kiekviename raidos etape vaikai mirtį supranta skirtingai. Atviras ir sąžiningas netekties paaiškinimas gali padėti vaikui. Galite nerimauti, kad pasakysite ką nors ne taip ar nuliūdinsite. Tai bus ypač sunku, kai gedite. Tačiau yra dalykų, kuriuos galite pasakyti, kad padėtumėte jiems suprasti ir jaustis palaikomiems.

Gali būti labai sunku žinoti, kaip pasakyti vaikui ar jaunuoliui, kad artimas žmogus mirė. Tai tik keletas žingsnių, kurie gali padėti:

• pasirinkti ramią ir patogią vietą;
• paruošti vaiką ar vaikus, kad turite liūdnų žinių;
• būti sąžininga ir atvira;
• vartoti paprastą ir aiškią kalbą;
• paaiškinti mirtį taip, kad jie suprastų.

Po to, kai jiems papasakojote,  taip pat svarbu:

• nuraminti juos, kad jie yra saugūs ir mylimi;
• paklausti, ar jie turi kokių nors neatidėliotinų klausimų;
• suteikti jiems laiko įsisavinti informaciją ir atsakyti;
• atminkite, kad jie gali reaguoti ne taip, kaip tikėjotės.

Kaip paaiškinti mirtį vaikui

Būkite atlaidi sau. Šie pokalbiai niekada nebūna lengvi ir nėra vieno būdo juos išspręsti. Nesvarbu, ar pasakojate apie garbaus amžiaus senelio, tėvo, globėjo ar draugo mirtį, štai keli patarimai, kurie gali pagelbėti.

• Būkite sąžiningos. Vaikai ir jaunuoliai turi žinoti, kas nutiko mirusiam asmeniui. Stenkitės paaiškinti aiškia, paprasta kalba, tinkama jų amžiui ir raidos etapui.
• Pateikite informaciją mažais kiekiais. Galite pabandyti pateikti jiems svarbias jiems žinutes palaipsniui. Tai gali padėti vaikams lengviau apdoroti informaciją. Pradėkite paprastai ir skirkite laiko jiems tai įsisavinti.
• Naudokite paprastą kalbą. Bandykite aiškiau pasakyti, kad žmogus „mirė" arba „yra miręs". Stenkitės nenaudoti tokių frazių kaip „ užmigo", „išėjo" arba „ pasiklydo". Tai gali painioti vaiką, ypač jei jis mažas arba turi specialiųjų ugdymosi poreikių ar negalią. Taip yra todėl, kad jis gali labai pažodžiui suprasti tai, ką sakote. Ir tai gali paveikti tokius dalykus, kaip jų miegas ar tai, kaip jie jaučiasi būdami palikti vieni. Vartokite paprastus žodžius, kuriuos vaikas ar paauglys gali suprasti. Pasikalbėję su jais, galite užduoti klausimų, kad įsitikintumėte, jog jie suprato. Nepamirškite išklausyti vaiko ar jaunuolio. Stenkitės nespėlioti, ką jie gali galvoti ir jausti.

• Nuraminkite juos. Būtinai suteikite vaikui ar jaunuoliui daugiau užtikrintumo. Leiskite jiems žinoti, kad jie yra mylimi ir kad jūs bei kiti jiems svarbūs žmonės vis dar esate šalia.
• Paaiškinkite, kodėl jie nėra kalti. Maži vaikai gali jausti, kad žmogus mirė dėl kažko, ką jie galėjo pasakyti ar padaryti. Paprastai paaiškinkite, kaip ir kodėl jie nėra kalti. Gali būti naudinga pateikti pavyzdį, pavyzdžiui, pasakyti, kad žmogus mirė, nes jo širdis nustojo veikti. Nuraminkite juos, kad niekas, kas buvo pasakyta ar padaryta, nesukėlė to, kas įvyko.
• Paklauskite vaikų, ar jie nori kalbėti apie mirusį asmenį. Suaugusieji gali vengti kalbėti apie mirusįjį, kad apsaugotų vaikus ir jaunimą. Tačiau kai kurie vaikai ir jaunuoliai nori kalbėti apie tą asmenį ir dalintis savo prisiminimais. Jie turėjo ryšį su mirusiuoju ir tai svarbu pripažinti.
• Jeigu vaikai nenori kalbėti apie mirusį asmenį, tai taip pat yra gerai. Kai kurie vaikai ir jaunuoliai vengia kalbėti apie mirusį asmenį. Toliau suteikite galimybių jiems kalbėti apie tą žmogų arba padėkite jiems gedėti tinkamu būdu. Užuot kalbėję, jie gali norėti nupiešti paveikslėlį, parašyti laišką arba pasiklausyti muzikos, kuri jiems primena tą asmenį.
• Įsiklausykite, ką jie sako. Jų išklausymas gali padėti suprasti, ką jie žino apie asmens mirtį. Tai suteikia jums galimybę ištaisyti viską, kas nėra visiškai tikslu. Įsiklausymas taip pat padės suprasti, kaip jaučiasi vaikas ar jaunuolis.
• Padėkite jiems išreikšti savo emocijas. Stenkitės nesakyti vaikui ar jaunuoliui, kad nesijaudintų ar neliūdėtų. Natūralu ir sveika reikšti savo emocijas, kad ir kokios jos būtų. Kartais jiems gali būti sunku kontroliuoti savo jausmus. Leiskite jiems žinoti, kad visi jausmai yra gerai, įskaitant ir tuos, dėl kurių jie gali jaustis blogai, pavyzdžiui, palengvėjimas. Kai kuriems vaikams reikia šiek tiek daugiau laiko apdoroti tai, ką išgirdo. Tai nebūtinai reiškia, kad jie nesuprato, ką pasakėte. Tai gali būti painu tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Laukite iniciatyvos iš vaiko ar jaunuolio ir padėkite jiems išreikšti, kaip jie jaučiasi tuo metu.
• Vaikams ir jaunuoliams lengviau išreikšti save, kai jie užsiima kokia nors veikla. Tai gali būti spalvinimas, žaidimas, maisto gaminimas ar televizoriaus žiūrėjimas. Veikla reiškia, kad jiems nereikia palaikyti akių kontakto su kitu asmeniu ir jie gali jaustis labiau atsipalaidavę. Tai gali padėti jiems jaustis patogiai užduodant klausimus ir dalijantis savo jausmais.

Stenkitės neslėpti savo skausmo

Natūralu norėti slėpti savo emocijas ir vengti pokalbių, kurie gali jus nuliūdinti. Tačiau  emocijų atvėrimas gali padėti vaikams ir jaunuoliams išreikšti savąsias. Kartais vaikai kopijuoja matomą sielvartą iš aplinkinių suaugusiųjų. Verkti vaiko ar paauglio akivaizdoje yra normalu. Gali būti naudinga jiems pasakyti, kodėl verkiate: nes žmonės verkia dėl daugelio priežasčių. Kartais žmonės verkia, norėdami išreikšti savo liūdesį arba kai jiems ko nors trūksta. Leiskite jiems žinoti, kad taip pat yra normalu neverkti, jeigu jie taip jaučiasi. Kai kurie vaikai ir jaunuoliai gali jaustis atsakingi už tai, kad jus nuliūdino. Arba jaustis kalti dėl to, kad patys yra nusiminę. Patikinkite juos, kad tai ne jų kaltė ir jie neprivalo jumis rūpintis.

Būkite kantrios

Vaikams ir jaunuoliams gali prireikti laiko susitaikyti su žinia apie kažkieno mirtį. Jie gali norėti padaryti pertrauką nuo socialinės veiklos, praleisti laisvalaikį mokykloje ar pabūti vieni. Leiskite jiems turėti tiek laiko, kiek jiems reikia, kai jiems to reikia. Ir reguliariai su jais susisiekite, ar nepasikeitė jų pagalbos poreikiai.

Kodėl svarbu kalbėtis su vaikais apie mirtį?

Vaikai ir jaunuoliai pastebi, kai kažkas yra negerai ar neįprasta. Svarbu jiems pasakyti, kai artimas žmogus mirė, net jei tai liūdina. Kalbėjimas apie mirtį gali padėti jiems jaustis drąsiau užduodant klausimus ir dalijantis savo rūpesčiais.

Kai vaikams iš karto nepasakoma apie žmogaus mirtį, jie gali pradėti patys aiškintis, kodėl to žmogaus nebėra šalia. Jeigu jie neturi pakankamai informacijos, gali daryti prielaidas, kurios nėra tiesa. Tai juos dar labiau neraminstai gali privers prarasti pasitikėjimą aplinkiniais suaugusiaisiais.

Rūpinimasis savimi po pokalbio

Pasakyti vaikui ar jaunuoliui, kad kažkas mirė, gali būti vienas sunkiausių dalykų, kuriuos jums tenka patirti. Būkite atlaidžios sau – normalu, kad šie pokalbiai yra sunkūs.

Atminkite, kad jums nereikia to išgyventi vienai. Svarbu gauti sau paramą, ypač rūpinantis vaikais, kurie taip pat gedi. Jei įmanoma, pasvarstykite apie tai, kas yra šalia jūsų ir kas galėtų padėti. Kitų žmonių palaikymas gali pagelbėti sunkiu metu.Pagalvokite apie žmones, kurie gali:

• padėti praktiniais klausimais, pavyzdžiui, paimti vaiką iš mokyklos ar darželio;
• palaikyti jus emociškai, pavyzdžiui, išklausyti jus;
• praleisti daugiau laiko su jumis ar vaiku.

Daugelis mano, kad svarbiausia yra palaikyti vaiką ar jaunuolį, kai kas nors miršta. Tačiau svarbu prisiminti, kad geriausiai galite pati juos paremti, kai pačios  jaučiatės palaikomos.