Mylimo žmogaus netektis visada yra skaudi. Tačiau kai žmogus miršta dėl savižudybės, šis skausmas dažnai tampa dar sudėtingesnis – gilesnis, sunkiau paaiškinamas, lydimas ne tik liūdesio, bet ir daugybės klausimų, prieštaringų jausmų bei vidinės sumaišties.

Tokioje situacijoje gali atrodyti, kad pasaulis, kurį pažinojote, staiga subyrėjo. Tai, kas anksčiau atrodė suprantama ir stabilu, tampa trapu. O viduje kyla jausmai, kuriuos sunku įvardyti ar paaiškinti net sau pačiai.

Ir vis dėlto, net ir tokiame skausme yra galimybė po truputį judėti pirmyn – ne pamirštant, ne „atsitiesiant", bet mokantis gyventi su tuo, kas įvyko.

Kai netektis kelia daugiau klausimų nei atsakymų

Netekus artimo žmogaus dėl savižudybės, labai dažnai tenka susidurti ne tik su gedulu, bet ir su nuolatiniu vidiniu dialogu.

Galvoje vis iškyla tas pats klausimas: kodėl?

• Galbūt svarstote, ar galėjote kažką pastebėti anksčiau
• Gal galvojate, ar galėjote padaryti daugiau.
• Gal grįžtate prie paskutinių pokalbių, bandydamos juose rasti ženklus, kurių tuomet nepastebėjote.

Šalia to gali kilti ir kiti jausmai:

• kaltė – kad nepavyko apsaugoti
• pyktis – ant situacijos, aplinkybių ar net paties nusižudiusio žmogaus
• nusivylimas – savimi ar kitais
• gėda ar vienišumas – dėl aplinkinių reakcijų

Daugelis žmonių pradeda abejoti savo santykiu su išėjusiuoju – svarsto, ar jų meilė buvo pakankama, ar kažko nepritrūko. Kartais šios mintys gali būti tokios stiprios, kad ima kelti abejonių ir dėl savo pačių gyvenimo prasmės.

Tai yra labai sunkūs išgyvenimai. Tačiau svarbu suprasti – jie yra dažni ir žmogiški tokioje situacijoje.

Kodėl savižudybės gedulas gali būti sudėtingesnis

Savižudybė dažnai būna netikėta, sukrečianti ir sunkiai suvokiama. Dėl to sielvartas gali įgauti kitokią formą nei įprasto gedulo atveju.

Kartais skausmas ne tik neišnyksta, bet ir lieka tarsi „užstrigęs". Atrodo, kad laikas eina, tačiau viduje niekas nesikeičia.

Tai vadinama sudėtingu sielvartu.

Jis gali pasireikšti įvairiai:

• sunku susikaupti ar atlikti kasdienes užduotis
• atsiranda tuštumos, atsiribojimo jausmas
• sunku patikėti tuo, kas įvyko
• kyla noras „ieškoti" žmogaus pažįstamose vietose
• kartais gali atrodyti, kad gyvenimas nebeturi prasmės

Šalia to gali atsirasti ir įkyrios mintys, nerimas, miego sutrikimai ar stiprios emocinės reakcijos.

Svarbu žinoti – tai nėra silpnumo ženklas. Tai natūrali reakcija į nenatūraliai skaudžią patirtį.

Jei jaučiate, kad šie išgyvenimai jus užvaldo ir trukdo gyventi kasdienį gyvenimą, verta kreiptis pagalbos. Tai gali būti svarbus žingsnis ne tik siekiant palengvinti skausmą, bet ir atkurti vidinę pusiausvyrą.

Kiekvienas gedulas – unikalus

Nors daugelis žmonių patiria netektį, kiekvieno žmogaus sielvartas yra skirtingas. Jis priklauso nuo santykio, patirties, asmenybės ir daugelio kitų veiksnių. Todėl nėra vieno „teisingo" būdo gedėti.

Nėra ir nustatyto laiko, per kurį turėtumėte pasijusti geriau. Kartais gali atrodyti, kad aplinkiniai tikisi, jog „laikas gydo" ir kad po kurio laiko viskas turėtų grįžti į įprastas vėžes. Tačiau realybėje sielvartas dažniausiai juda bangomis. Vieną dieną gali būti lengviau, kitą – skausmas gali sugrįžti su nauja jėga.

Tai nėra žingsnis atgal. Tai yra proceso dalis.

Su bet kokia netektimi sielvartas dažnai ateina bangomis, slūgdamas ir tekėdamas, o ne nuspėjamais etapais. Bet koks gedėjimo procesas gali užtrukti ilgai ir sukelti daug sunkių ir netikėtų emocijų, tačiau po savižudybės įprasta reakcija į netektį dažnai sustiprėja.

Kas gali padėti išbūti šiame kelyje

Nors nėra būdo išvengti skausmo, yra būdų, kurie gali padėti jį išgyventi šiek tiek švelniau.

• Leiskite sau jausti. Gali kilti noras „susitvardyti", neparodyti skausmo ar jį nuslopinti. Tačiau jausmai niekur nedingsta vien todėl, kad juos ignoruojame. Priešingai – jie gali kauptis ir sugrįžti dar stipresni. Leisdamos sau jausti – net jei tai sunkūs, prieštaringi ar gąsdinantys jausmai – suteikiate jiems erdvės keistis. Ilgainiui tai gali padėti skausmui šiek tiek sušvelnėti.
• Ieškokite saugių būdų išreikšti tai, kas vyksta viduje. Ne visada lengva kalbėti apie tai, ką jaučiate. Tokiais atvejais gali padėti rašymas. Dienoraštis gali tapti vieta, kur galite būti visiškai atviros sau. Kartais padeda ir laiškas mylimam žmogui – galimybė išsakyti tai, kas liko nepasakyta.
• Prisiminimai – daugiau nei paskutinė akimirka. Savižudybė gali stipriai užgožti visą žmogaus gyvenimą. Tačiau svarbu prisiminti, kad vienas veiksmas neapibrėžia visos istorijos. Jūsų ryšys su tuo žmogumi yra daug platesnis. Prisiminimai, bendros akimirkos, patirtys – visa tai išlieka. Sąmoningas grįžimas prie šių dalykų gali padėti išlaikyti ryšį, kuris nėra apibrėžtas vien netekties skausmu.
• Priimkite bangavimą. Gijimas nėra tiesus procesas. Net ir po ilgesnio laiko gali sugrįžti stiprios emocijos – per svarbias datas, netikėtus priminimus, dainas ar kvapus. Tai yra natūralu. Svarbu leisti sau tai patirti, nevertinant savęs kaip „grįžusios atgal".
• Rūpinkitės savimi – net jei tai atrodo sunku. Sielvartas veikia ne tik emocijas, bet ir kūną. Nuovargis, nemiga, įtampa – visa tai yra natūralu. Todėl svarbu, kiek įmanoma: palaikyti bent minimalų dienos ritmą; reguliariai valgyti; ilsėtis; judėti; pabūti gryname ore.
• Net ir nedideli dalykai gali turėti reikšmę. Nors gali kilti noras slopinti skausmą alkoholiu ar kitomis medžiagomis, ilgainiui tai gali tik apsunkinti būseną.
• Būkite kantrios sau. Gijimas neturi termino. Kiti žmonės gali atrodyti judantys pirmyn greičiau, tačiau tai nereiškia, kad taip turėtumėte jaustis ir jūs. Leiskite sau judėti savo tempu.
• Jei įmanoma, venkite svarbių gyvenimo sprendimų tuo metu, kai sielvartas yra labai stiprus.

Kreipkitės pagalbos

Nebandykite šio skausmo išnešti vienos. Netekus artimo žmogaus dėl savižudybės, labai natūralu norėti atsitraukti nuo kitų. Galbūt jaučiate, kad esate našta, kad jūsų skausmas per sunkus kitiems, o gal bijote, kad jūsų mylimas žmogus bus nesuprastas ar net teisiamas. Kartais tylėjimas atrodo saugesnis nei kalbėjimas.

Tačiau vienatvė tokiu metu dažnai tik dar labiau sustiprina sielvartą.

Nors gali būti sunku, ryšys su kitais žmonėmis gali tapti svarbia atrama. Pasikliovimas kitų palaikymu nereiškia silpnumo – priešingai, tai yra natūralus ir žmogiškas būdas išgyventi netektį. Kai jausitės pasiruošusios, kalbėjimas apie tai, ką išgyvenate, gali tapti svarbiu pirmu žingsniu gijimo procese.

Iki tol paguodą galite rasti ir paprastesniuose dalykuose – buvime šalia žmonių, kurie jums rūpi ir kuriems rūpite jūs, net jei tuo metu nesinori daug kalbėti.

Apie aplinką, kuri ne visada supranta

Svarbu pripažinti, kad mūsų visuomenėje vis dar gajūs mitai ir stigmos, susijusios su savižudybe ir psichikos sveikatos sunkumais. Dėl to kartais galite susidurti su reakcijomis, kurios skaudina ar glumina.

Kai kurios religijos savižudybę laiko nuodėme. Kai kurie žmonės vengia šios temos, nes nežino, kaip apie ją kalbėti. Kiti gali pasakyti nejautrių ar net skaudžių dalykų, nors galbūt neturi blogų ketinimų.

Tokios situacijos gali dar labiau sustiprinti vienišumo jausmą. Tačiau svarbu prisiminti: tai nėra apie jus ir ne apie jūsų meilę tam žmogui. Tai apie kitų žmonių ribas, jų supratimą ir gebėjimą susidurti su sudėtingomis temomis.

Net jei negalite pasikliauti visais, vis tiek yra žmonių, kurie gali ir nori būti šalia.

Kur galite rasti palaikymą

Ieškokite palaikančių draugų ir šeimos narių. Atsigręžkite į tuos žmones, kuriais pasitikite ir su kuriais galite jaustis saugiai. Tai gali būti žmogus, kuris nebūtinai žino, ką pasakyti, bet geba būti šalia, išklausyti ir nevertinti. Kartais pakanka vieno tokio žmogaus, kad jaustumėtės šiek tiek mažiau viena.

Prisijunkite prie netekties palaikymo grupės. Buvimas tarp žmonių, kurie patyrė panašią netektį, gali būti labai svarbus. Tokiose grupėse dažnai atsiranda supratimas, kurio sunku tikėtis kitur – nes jis kyla iš patirties, o ne iš teorijos. Galite kalbėti atvirai arba tiesiog klausytis. Net ir tylus buvimas tokioje aplinkoje gali suteikti artumo, vilties ir sumažinti izoliacijos jausmą.

Kreipkitės į specialistus. Psichologai ar psichoterapeutai gali padėti saugiai išbūti su tuo, kas viduje atrodo per sunku. Tai erdvė, kurioje nereikia būti „stipriai" ar „susitvarkiusiai" – galima būti tokiai, kokia esate.

Atsargiai naudokitės socialiniais tinklais. Socialiniai tinklai gali būti naudingi – jie leidžia pranešti apie netektį, sulaukti palaikymo ar rasti bendruomenę. Tačiau jie taip pat gali tapti vieta, kur susiduriama su nejautriais ar net žeidžiančiais komentarais. Dėl to verta rinktis saugesnes, uždaresnes erdves – pavyzdžiui, privačias grupes ar bendravimą su artimais žmonėmis, o ne viešus įrašus.

Pabaigai

Savižudybės gedulas yra sudėtingas, gilus ir dažnai ilgas procesas. Jame nėra aiškių etapų ar taisyklių. Nėra ir vieno teisingo būdo jaustis.

Jei šiuo metu atrodo, kad skausmas per didelis – nereikia jo „sutvarkyti". Kartais pakanka tiesiog būti. Išbūti dieną. Po to – kitą.

Ir nors dabar tuo sunku patikėti, laikui bėgant gali atsirasti daugiau ramybės, daugiau tylos viduje ir daugiau erdvės gyventi toliau.