FORUMAI
Auginti vaiką su negalia – tai gyvenimas, kuriame šalia didžiulės meilės savo vaikui gali būti ir labai daug nerimo, nuovargio, nežinomybės bei atsakomybės. Tyrimai, gydymas, reabilitacija, specialistai, kasdienė priežiūra, kova dėl vaikui reikalingos pagalbos ir nuolatinis galvojimas apie jo ateitį kartais pareikalauja tiek jėgų, kad pačiai mamai jų beveik nebelieka.
Suprantame, kad gali skaudėti ir dėl to, ko kiti žmonės kartais net nepastebi – dėl žvilgsnių gatvėje, netaktiškų klausimų, aplinkinių nesupratimo, vaiko patiriamų sunkumų ar suvokimo, kad daugelis dalykų, kurie kitoms šeimoms atrodo savaime suprantami, Jūsų šeimai gali būti kur kas sudėtingesni. O kažkur giliai gali gyventi ir klausimai, kuriuos baisu ištarti garsiai: kas bus su mano vaiku ateityje, ar jis galės gyventi savarankiškai, kas juo pasirūpins, kai aš pasensiu arba manęs nebebus?
Šiame forume kviečiame kalbėti apie visa tai – apie savo vaiką, jo mažas ir dideles pergales, kasdienius sunkumus, baimes dėl ateities, nuovargį, pyktį, vienatvę, kaltę ar akimirkas, kai tiesiog norisi pasakyti: „Aš labai myliu savo vaiką, bet man šiandien labai sunku.“ Čia nereikia įrodinėti, kad esate stipri mama, ir nereikia teisintis dėl savo jausmų – galite dalytis savo patirtimi ir sutikti moterų, kurios galbūt supras tai, ko kartais neįmanoma paaiškinti žmogui, niekada negyvenusiam tokio gyvenimo.
Jeigu jaučiate, kad norėtųsi ne tik rašyti forume, bet ir artimesnio, nuolatinio bendravimo su moterimis, kurios susiduria su panašiais gyvenimo iššūkiais, kviečiame susipažinti su mūsų savipagalbos grupėmis ir prisijungti prie Jums artimos grupės.
Jūsų vaikas nėra vien jo negalia, o Jūs nesate vien jo slaugytoja, globėja ar žmogus, kuris privalo viską ištverti. Jūs esate mama – mylinti, besidžiaugianti, pavargstanti, kartais bijanti ir taip pat turinti teisę būti išgirsta. Parašykite – pabūkime kartu.