FORUMAI
Aš dabar einu miegoti. Nes jeigu dar pusvalandį čia rašysiu apie tai, kaip man trūksta miego, bus jau visai absurdiška. Ačiū visoms. Net toms, ant kurių šiandien supykau. Gal rytoj vėl supyksiu. Nežinau.
O aš rytoj bandysiu pakviesti vyrą prie jūros. Dar nežinau, kaip. Nes jeigu jis vėl pasakys apie šiltnamį, galiu ir pati į tą šiltnamį išvažiuoti gyventi.
@tetalape Va dėl tokių komentarų ir verta čia ateiti. Nors iš tikrųjų man visai nelinksma.
Guste, linkiu, kad šiąnakt pavyktų bent kiek pailsėti. Ir nenoriu, kad iš šios diskusijos liktų tik mintis „reikia aiškiau paprašyti“. Kartais konkretus prašymas padeda. Kartais ne. Kartais partneris išgirsta. Kartais žmogus jau būna tiek kartų prašęs, kad nebeturi jėgų prašyti dar kartą. O kartais abu partneriai būna taip išsekę, kad net paprastas klausimas nuskamba kaip priekaištas. Šiandien čia buvo nemažai pykčio. Ir ne tik apie vyrus. Pykome viena ant kitos. Kai kurios atsiprašė. Kai kurios liko prie savo nuomonės. Man atrodo, kad nebūtina visko užbaigti gražiu susitarimu. Tik norėčiau dar kartą sugrįžti prie Gustės pirmosios žinutės. Ji pradėjo nuo neplautos keptuvės. O paskui paaiškėjo, kad už tos keptuvės yra daug nemiegotų naktų, atsakomybės, nuovargio ir jausmas, kad ji turi viską prisiminti. Guste, šiandien išsakei vieną konkretų poreikį. Bet tai nereiškia, kad visa kita jau išspręsta. Jeigu norėsi, galėsi prie šitos temos sugrįžti. O kitoms moterims norėčiau palikti ne vieną, o kelis klausimus. Ar jūsų namuose būna ginčų, kurie prasideda nuo visiškos smulkmenos? Ar būna, kad pačios nebesuprantate, dėl ko iš tikrųjų pykstate? Ir ar būna, kad norite ne patarimo, ne sprendimo, o tiesiog kelių valandų, per kurias niekas iš jūsų nieko neprašytų? Galbūt kažkuriai iš jūsų šiandien svarbiausias klausimas visai ne apie keptuvę. Ir tai taip pat gali būti šios diskusijos dalis.
Dar nemiegu. Perskaičiau Aurimos žinutę. Ir prisiminiau vieną dalyką. Vakar, kai verkiau dėl tos keptuvės, vyras priėjo ir norėjo mane apkabinti. O aš jį atstūmiau. Jis nieko nepasakė. Tiesiog nuėjo. Dabar galvoju, kad jam irgi turbūt buvo skaudu. Bet tada aš tikrai nenorėjau, kad mane apkabintų. Norėjau, kad išplautų tą prakeiktą keptuvę. Ir dabar nežinau, ar turėčiau jo atsiprašyti.
O aš šiandien nieko nespręsčiau. Eik miegoti, Guste.
Gerai. Šį kartą tikrai. Labanakt .
@guste_8 Labanakt. Ir aš vis tiek manau, kad reikėtų pasikalbėti su vyru. Tik ne šiąnakt. :)
Pagaliau dėl kažko sutariame.
Užsirašykite datą. Istorinis momentas. :)
JŪS DAR VISOS ČIA? :)))
Taip. Mano mažiausias ką tik atsikėlė ir pareikalavo vandens. Tai ir aš vėl čia.
Nuostabu. Moterų, kurios niekada nemiega, klubas.
Tikrai. Ir žinai, kas juokingiausia? Vyras miega.
Viskas. Dabar jau tikrai einu miegoti, nes kitaip vėl pradėsiu apie vyrus.
Matau, kad mūsų naktinis klubas dar nemiega. :) Tik priminsiu – forumas niekur nedings. Rytoj galėsite nesutikti viena su kita toliau. O šiandien, jeigu tik turite galimybę, leiskite sau pailsėti. Ir jeigu kuri nors rytoj sugrįš su visiškai kitokia nuomone negu šiandien – tai irgi bus gerai. Labanakt.
Labas rytas.Na ką. Šeštadienis dar neatėjo, bet jau turime naują ginčą. Vyras ryte pasakė, kad galėtų šeštadienį pasiimti abu vaikus ir nuvažiuoti pas savo tėvą. Kad aš galėčiau išsimiegoti. Atrodytų, puiku. Bet aš pasakiau, kad mažoji ten neturės kur pietų miegoti. Jis sako, kad pamiegos automobilyje. Aš sakau, kad ji paskui bus pervargusi. Jis sako: „Tai ko tu iš manęs nori?“ Ir va. Vėl susipykome. Dabar pati nebežinau, ko noriu.
@guste_8 Guste, atleisk, bet dabar aš jau tikrai atpažįstu save. Tu nori, kad vyras perimtų atsakomybę. Jis pasiūlo būdą. Tu iš karto pradedi taisyti jo planą. Aš lygiai taip darau.
@monikab Bet vaiko miegas nėra smulkmena. Jeigu ji nepamiegos, paskui visą vakarą verks. Ir kas ją ramins? Aš.
@guste_8 Tai gal čia ir yra svarbiausia susitarimo dalis. Ne kur vaikas miegos. O kad tą dieną jis prisiima atsakomybę ir už pasekmes.
@ramunebetasko Lengva pasakyti. Kai vaikas verkia, aš negaliu tiesiog užsidaryti kambaryje.
@guste_8 Aš irgi negaliu. Ir todėl mano vyras kartais net nebesiūlo. Nes žino, kad vis tiek ateisiu patikrinti.
@monikab Monika, tu dabar tikrai mane nervini. Nes man atrodo, kad esi teisi. Bent truputį.
O aš nesutinku. Jeigu vyras siūlo planą, kuris vaikui netinka, kodėl moteris turi tylėti? Juk abu atsakingi už vaiką.
@saulepolietaus9 Bet jeigu kiekvienas sprendimas turi būti patvirtintas mamos, tėtis niekada netaps savarankiškas.
Tai gal savarankiškumas neturėtų reikšti, kad vaikas pietų miegą miega automobilyje?
@saulepolietaus9 Mano ketvirtas vaikas kartais miega automobilyje. Ir nieko. Bet pirmo vaiko laikais būčiau dėl to susipykusi su visu pasauliu.
@keturivaikai KeturiVaikai, mano mažoji automobilyje miega dvidešimt minučių. Paskui būna katastrofa. Čia ne teorija.
Aš čia matau vieną dalyką. Vyras pasiūlė sprendimą. Gustė pasakė, kas netinka. Ir vietoj to, kad abu pagalvotų apie kitą variantą, susipyko. Gal čia iš tikrųjų ne apie tai, kas teisus. Gal abu jau laukiate, kada kitas pasakys ką nors ne taip.
@gintare82 Gintare, gal. Bet mane labiausiai supykdė jo „tai ko tu iš manęs nori?“. Nes nuskambėjo taip, lyg aš būčiau neįmanoma. Lyg man niekada niekas netinka.
@guste_8 Guste, norėčiau trumpam sustoti ties tuo sakiniu. „Lyg man niekada niekas netinka.“ Ar tai tik tavo vyro pasakyto klausimo įspūdis, ar jis ir anksčiau yra tau taip sakęs? Ir dar norėčiau paklausti: kai jis pasiūlė išvažiuoti su vaikais, ar spėjai pajusti palengvėjimą? Ar iš karto pradėjai galvoti apie tai, kas gali nepavykti? Neklausiu todėl, kad turėtum nustoti rūpintis vaikų miegu. Man įdomu, ar apskritai dar gali priimti pagalbą nesijausdama atsakinga už tai, kaip ji bus suteikta.
Iš karto pradėjau galvoti, kas nepavyks. Net nepasidžiaugiau. Ir taip, jis yra sakęs, kad man niekada niekas netinka. Ne kartą. Aš tada labai supykstu. Bet dabar galvoju, kad gal kartais tikrai taip atrodo. Nors aš juk ne šiaip sau prie visko kabinėjuosi. Aš tiesiog žinau, kas bus paskui.
@guste_8 Guste, o gal galėtum jam pasakyti būtent tai? Kad nori jo pagalbos, bet bijai, jog paskui vis tiek turėsi tvarkyti pasekmes. Ne kaip kaltinimą. Tiesiog kaip savo baimę.
@jurga81 Galėčiau. Bet dabar nenoriu. Nes jau pavargau nuo šito ryto pokalbio. Ir dar tik devynios .
@guste_8 Tai ir nekalbėk dabar. Tik pasakyk, kad grįšite prie to vėliau. Nes kitaip bus kaip pas mane. Aš nutyliu, o paskui po trijų dienų sprogstu dėl kokio nors puodelio.
@liepavakar Liepa, ačiū. Bet žinai, kas juokingiausia? Aš jau pradėjau plauti tą keptuvę. Tą pačią. Nuo vakar.
Matau, kad keptuvė jau išplauta, bet pati tema tikrai dar neišsemta. Ir, Guste, man atrodo, šiandien tau nebūtina nuspręsti, ar vyras turėtų važiuoti su vaikais pas tėvą, ar likti namuose. Galima turėti poreikį pailsėti ir kartu nerimauti dėl vaikų. Galima norėti, kad partneris perimtų atsakomybę, ir vis tiek sunkiai ją paleisti. Tik svarbu, kad tie prieštaringi jausmai netaptų dar viena priežastimi save kaltinti. O aš dabar norėčiau paklausti kitų moterų. Ar jums pažįstama situacija, kai labai norite, kad kas nors perimtų dalį jūsų rūpesčių, bet kai tai įvyksta, pačioms pasidaro neramu? Ir ką tada darote? Leidžiate kitam žmogui tvarkytis savaip? Ar vis tiek grįžtate patikrinti, ar viskas padaryta taip, kaip reikia? Man atrodo, šita tema dar tikrai turi kur vystytis.
Aš dar vieną dalyką pasakysiu. Vyras ką tik atėjo į virtuvę. Pamatė, kad keptuvė išplauta. Ir sako: „Tai kam pati plovei? Aš būčiau išplovęs.“ Aš jam pasakiau: „Žinau.“ Ir mes abu pradėjome juoktis. Nežinau, kodėl. Gal jau abu išprotėjome. Bet paskui jis mane apkabino. Ir šį kartą aš jo neatstūmiau. Tik vis tiek norėčiau šeštadienį miegoti iki devynių.
O aš vis dar galvoju apie tas sauskelnes. Kaip galima išeiti sauskelnių ir grįžti su alumi bei sūriu?
@monikab Nežinau. Paklausiu jo vakare. Gal čia kokia ypatinga vyrų logika .
Ir turbūt čia šiai akimirkai galime sustoti. Ne todėl, kad viskas išspręsta. O todėl, kad pokalbis gali tęstis tada, kai atsiras naujų minčių, naujų įvykių ar tiesiog noras pasikalbėti. Guste, jeigu šeštadienį pavyks išsimiegoti, galėsi papasakoti. Jeigu nepavyks – taip pat. Ir jeigu paaiškės, kad problema visai ne miegas, o kažkas kita, čia irgi bus vietos apie tai kalbėti. O kol kas linkiu visoms bent truputį mažiau pareigų ir bent truputį daugiau laiko sau. Ne todėl, kad turite būti geresnės mamos ar žmonos. Tiesiog todėl, kad ir jūs pačios esate svarbios.
Diskusijos pabaiga – tema lieka atvira naujiems pasisakymams.